Vilniaus miesto viešųjų aktų antspaude turėjo būti šv. Kristoforo atvaizdas raudoname lake.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 295
Tokiems miestiečiams galėjo būti suteikti bajorų herbai, bet tik sutikus nors vienai pastariesiems priklausančiai šei mai, o viešiesiems reikalams magistratas negalėjo naudoti kito antspaudo, tik tą, kurį miestas nuo seno turėjo - su šventojo Kristoforo atvaizdu, ant raudono lako, kaip buvo įprasta pirmuosiuose Karalystės miestuose39. Labdaringas 39 Licebitque, praedicto Magistratui et eorum Liberis Nobilium stemmata seu insignia, si velint sibi assumere, de con sensu tamen et voluntate alicujus fami liae ejus generis, quod ea arma gerit; qu ae illi assumere optaverint, quibus insignibus in omnibus actis suis, tam in annulis signatoriis, quam in sculp turis, ac picturis privatis uti poterint non requisito deinceps vėl nostro, vėl successorum Nostrorum consensu, aut alio privilegio novo et speciali: In pub licis vero Officii civilis negotiis et actis, utentur sigillo, Civitatis usitato, Sanc ti Christophori, imaginem continente, caera vero rubea, more primariarum in Regno Poloniae civitatum [Tegu bus leista minėtam magistratui ir jo pi liečiams priimti bajorišką kilmę ir skiriamuosius ženklus, jei norėtų prisiimti, tačiau gavus sutikimą ir valią tos giminės, kurios nors šeimy nos, kad leistų tuos atributus turėti, kuriuos anie pageidavo priimti, tais ženklais visuose savo veiksmuose, tiek žyminiams antspaudams, tiek skulptūroms ir privatiems paveiks lams, kaip tinkami, gali naudoti, ne klausdami po to nei mūsų, nei mū sų-palikuonių sutikimo ar kitos naujos ar atskiros privilegijos. Tik tai viešosioms pareigoms, miesto reikalams ir aktams tegu naudojasi miesto naudojamu antspaudu su šventojo Kristoforo atvaizdu, iš tikrųjų, raudono lako, pirmųjų Len kijos Karalystės miestų papročiu].
1548 metais Vilniaus miesto herbas buvo šv. Kristoforo atvaizdas raudoname fone.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 296
Bet to negalime dovanoti die vobaimingiems Vilniaus miestie čiams, kad jie 1548 metais, kaip teigia straipsnio apie Vilniaus ant spaudą autorius, turėdami herbe šv. Kristoforą, apie kurį karalius Žygi mantas Augustas dabar pacituoto je privilegijoje taip aiškiai kalba, iš drįso panaudoti kažkokį pagonių milžiną Alkį patvirtinančiam ant spaudui. Dėl kokios priežasties? Ne įmanoma suprasti. Pridedame tiktai dar tą pastabą, kad 1548 metais, kai iš Vilniaus miesto turėjo būti pa skelbtas liudijimas su anuo antspau du, kaip tvirtina šio straipsnio auto rius, - Vilniaus vaitas tada buvo Feliksas Liangurga, kilęs iš Kroku vos, uolus katalikas; tad jau jis nie kad nebūtų naudojęs stabmeldžių antspaudo. Taip pat raidės MR po herbu negalėtų reikšti jo inicialų, o prie jų esantis kryžius negalėtų tu rėti jokio ryšio su milžinu Alkiu. Žo džiu, 1548 metais Vilniaus miesto herbas buvo ne kitoks, kaip tik šv. Kristoforo atvaizdas raudoname fo ne. Iš kur jis atsiradęs, tai gal vėliau daugiau paaiškės.
Viešiesiems reikalams Vilniaus magistratas turėjo naudoti senąjį miesto antspaudą su šv. Kristoforo atvaizdu raudoname lake.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 295
Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegi jos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magist rate, su palikuonimis buvo visiems laikams pakeltas į bajo rų luomą ir įgijo teisę į visus pasaulietinius ir dvasinius ran gus. Tokiems miestiečiams galėjo būti suteikti bajorų herbai, bet tik sutikus nors vienai pastariesiems priklausančiai šei mai, o viešiesiems reikalams magistratas negalėjo naudoti kito antspaudo, tik tą, kurį miestas nuo seno turėjo - su šventojo Kristoforo atvaizdu, ant raudono lako, kaip buvo įprasta pirmuosiuose Karalystės miestuose39. Labdaringas 39 Licebitque, praedicto Magistratui et eorum Liberis Nobilium stemmata seu insignia, si velint sibi assumere, de con sensu tamen et voluntate alicujus fami liae ejus generis, quod ea arma gerit; qu ae illi assumere optaverint, quibus insignibus in omnibus actis suis, tam in annulis signatoriis, quam in sculp turis, ac picturis privatis uti poterint non requisito deinceps vėl nostro, vėl successorum Nostrorum consensu, aut alio privilegio novo et speciali: In pub licis vero Officii civilis negotiis et actis, utentur sigillo, Civitatis usitato, Sanc ti Christophori, imaginem continente, caera vero rubea, more primariarum in Regno Poloniae civitatum [Tegu bus leista minėtam magistratui ir jo pi liečiams priimti bajorišką kilmę ir skiriamuosius ženklus, jei norėtų prisiimti, tačiau gavus sutikimą ir valią tos giminės, kurios nors šeimy nos, kad leistų tuos atributus turėti, kuriuos anie pageidavo priimti, tais ženklais visuose savo veiksmuose, tiek žyminiams antspaudams, tiek skulptūroms ir privatiems paveiks lams, kaip tinkami, gali naudoti, ne klausdami po to nei mūsų, nei mū sų-palikuonių sutikimo ar kitos naujos ar atskiros privilegijos.