daiktas

Vilijos tiltas su pirklų būdelėmis ir stoginėmis

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1529 m. Albertas Goštautas gavo karaliaus leidimą per Viliją nutiesti akmeninį arba plytinį tiltą su pirklių būdelėmis ar stoginėmis.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 283

Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų. Ant to tilto pastatyti pir kliams būdeles, arba stogines, ir iš jų jis pats ir jo palikuonys gavo teisę visiems laikams imti mokestį. Šio tilto remontas pa liktas tam pačiam Goštautui ir jo įpėdiniams, o apsauga neti kėto potvynio metu priskirta Vilniaus miestiečiams17.

t-002vidutinis

Karalius leido Hozijui pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos ir imti nustatytą mokestį iš pravažiuojančiųjų.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 284

Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- zijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti vie šą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado vaujant Vilniaus vyskupui18. Ulrikas uoliai įvykdė karaliaus pavedimus; per upę stojo išmūrytas tiltas ir špitolės sienos jau buvo gerokai pakilusios, bet vis dėlto po Ulriko mirties statybą užbaigė jo sūnus Jonas.