Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
23 teiginiai25 įrašai17 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 23 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–23 iš 23 teiginių
Kareiviams būdavo paduodama raudona vėliava kaip karo ženklas ir laiminimo dalis.
PDF 289-290
Kaipogi pats kūrėjų kūrėjas, išleisdamas kariauną į karę, laimino ją tokiu būdu: visų pirma pasimeldęs išvyturo raudoną vėliavą ir kareiviams padavė, paskui, nešiojamas po rindas, barstė, regis, druską ant kareivių.
Prie karūžojo buvo laikoma karės vėliava tos apykartos.
PDF 290
Kiekvienos pavietės buvo karūžasis, kurs turėjo visus žemlionis, arba vyčius, surašytus ir kas metą, sujojus visiems į pavietę ant įsakytos dienos, paprastai rudenį, visus perskaitė ir perveizėjo kožno žemlionies ginklą ir arklį, jei nerado kaip reikiant, tokį iš reistro išpaišė^1303. Atlikusysis arba išmestasis ir nevaidinusysis ant tos perveizos^1304 vėl duoklę turėjo duoti su kitais valsčionimis; prie jo buvo laikoma karės vėliava tos apykartos; kėlė į tą godą^1305 ne dėl didelumo turtų, kaip paskesnėse gadynėse kad darė, bet, kaip sakiau, visų narsųjį ir guvųjį vyrą tarp pačių žemlionų, ką gal regėti reistre Lietuvos ūkės kareivių, surašytų metuose 1528, kuriame karūžieji yra minavojami tarp tų pačių žemlionų, arba vyčių.
Kariauna stodama į kovą turėjo didelę baltą vėliavą su ženklu ir įrašu.
PDF 297
Kariauna, stodama į kovą, turėjo priešaky didelę baltą vėliavą, ant kurios buvęs skydas, pusiau perdalytas, viršutinėje pusėj geltoni, o apatinėje mėlyni laukai, geltonuosiuose laukuose karūna buvusi stati, o mėlynuosiuose aukštynoka^1334. Kartais turėję baltą vėliavą, kurios skyde buvęs žmogus besėdįs meškos galva, ant kurios vėliavos buvę išrašyti tie žodžiai: „Dieve kūrėjau, supyk ant pustytojų^1335 , užtik juos.“
1368 m. Algirdas su savo pajėgomis ir išskleistomis vėliavomis pasirodė ant Pasveikinimo kalno prie Maskvos.
PDF 49
pavasarį). Kai ryte po pamaldų „Maskvos kunigaikštis su bajorais ir su kunigaikščiais išeina iš cerkvės, Algirdas su visomis savo pajėgomis, išskleidęs savo vėliavas, pasirodė ant Pasveikinimo kalno (Paklonaja gara)“ prie Maskvos. Maskvos didysis kunigaikštis, įsakęs aplink sudeginti visą priemiestį („posadą“), kad būtų atviras plotas gynybai, užsidarė Kremliuje, o kartu su juo ir metropolitas, kunigaikščiai bei bajorai.
Žalgirio mūšyje lietuviai, pridengę lenkų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, pradėjo atsitraukimo manevrą.
PDF 66
Po valandos pagaliau į mūšį įsitraukė lenkų kavalerija. Pridengę jų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, lietuviai pradėjo manevrą atsitraukdami. Lietuvius puolę persekioti kryžiuočiai išsklaidė savo gretas, pavyti manevringesnių lietuvių jiems nepavyko.
Žalgirio mūšyje neatlaikiusi spaudimo krito didžioji Krokuvos vėliava.
PDF 66
Lenkai patyrė didelį spaudimą tiek centre, tiek dešinėje, neatlaikiusi spaudimo net krito didžioji Krokuvos vėliava. Kryžiuočiai, pamanę, jog mūšis laimėtas, užtraukė pergalės giesmę „Kristus prisikėlė“.
Riterių būrys buvo vadinamas vėliava ir telkėsi apie savo ženklą.
PDF 97
Riteris su savo palydovais sudarydavo tam tikrą vienetą, kuris vadinosi „lance“, arba „kopijo“. 25-80 lancų sudarydavo būrį, kuris buvo vadinamas vėliava. Tokiu būdu vėliavoje būdavo apie 300-400 raitųjų. Tie būriai savo ženklu, apie kurį spiesdavosi, turėjo vėliavą.
Riteris neturėjo teisės palikęs savo vėliavą bėgti iš mūšio.
PDF 98
Riteriai kovose, bendrai, būdavo mažai varžomi, kiekvienas rūpindavosi savimi ir savo garbe. Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisidėjus prie kitos vėliavos.
Jogailą saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią Vytautas buvo nusiuntęs dar prieš karą.
PDF 105
Jį saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią dar prieš karą Vytautas buvo Jogailai nusiuntęs.
Tarp pabėgusių lenkų vėliavų buvo ir šv. Jurgio vėliava.
PDF 106
Pabėgo ir kelios lenkų vėliavos, jų tarpe ir labai narsi šv. Jurgio vėliava.
Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką.
PDF 348
Bet tas įspūdis nepasitvirtino. Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką. Nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti ilstančią kryžiuočių kariuomenę, ir jų eilės nebeatlaikė.
Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai buvo patraukę paskui save kelias priešo vėliavas ir sugrįžo į kovos lauką.
PDF 348
Vytauto vadovaujami Lietuvos pulkai, kurie paskui save buvo patraukę eilę priešo vėliavų, sugrįžo į kovos lauką.
Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėjo teisės ją palikęs bėgti.
PDF 98
Riteriai kovose, bendrai, būdavo mažai varžomi, kiekvienas rūpindavosi savimi ir savo garbe. Kiekvienas riteris kaudavosi po savo vėliava ir neturėdavo teisės ją palikęs bėgti. Jei vėliava patekdavo į priešo rankas, tai riteriui valia būdavo pasielgti savo nuožiūra — ar trauktis, ar kautis prisidėjus prie kitos vėliavos.
Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas.
PDF 348
Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas.
PDF 348
Sąjungininkų eilės susvyravo. Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas. Kryžiuočiai jau tikėjo savo pergale ir ėmė giedoti laimėjusių giesmę « Christ ist erstanden ».
Lenkams patiriant didelį spaudimą centre ir dešinėje, Žalgirio mūšyje krito didžioji Krokuvos vėliava.
PDF 66
Lenkai patyrė didelį spaudimą tiek centre, tiek dešinėje, neatlaikiusi spaudimo net krito didžioji Krokuvos vėliava. Kryžiuočiai, pamanę, jog mūšis laimėtas, užtraukė pergalės giesmę „Kristus prisikėlė“.
Zyndramas iš Moškovicų kovojo prie vyriausios vėliavos, o visos sąjunginės kariuomenės vadovybė atiteko Vytautui.
PDF 101
Zyndramas vedimui mažai turėjo reikšmės; jis kovojo tik prie vyriausios vėliavos, tuo tarpu visos sąjunginės kariuomenės vadovybė atiteko Vytautui. Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku.
1410 m. rudenį Transilvanijos vaivada puolė Lenkiją su 10 vėliavų.
PDF 350
Pvz., Zigmanto skatinamas Transilvanijos vaivada 1410 m. rudenį puolė Lenkiją su 10 vėliavų^38.
Jogailą saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią Vytautas buvo nusiuntęs Jogailai dar prieš karą.
PDF 105
Karaliui buvo parinkta saugi vieta, iš kur jis galėjo matyti visą kovos lauką, o jo niekas nematė, ir jį apstatė geriausia sargyba. Jį saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią dar prieš karą Vytautas buvo Jogailai nusiuntęs. Nuo karaliaus stovyklos Lenkijos pusėn buvo sustatyta visa eilė greičiausių ir visiškai paruoštų arklių, kuriais Jogaila galėtų pabėgti, jei kiltų pavojus iš kryžiuočių pusės.
XIV a. antrosios pusės lietuvių kario rekonstrukcijoje karys vaizduojamas tarnaujantis Lietuvos valdovo asmeninėje vėliavoje.
PDF 54
Pagal istorinę tradiciją Vytautas XIV a. antrosios pusės lietuvių kario rekonstrukcija. Šis karys tarnauja Lietuvos valdovo asmeninėje vėliavoje. Jo tunika puošia valdovo heraldinė simbolika Gediminaičių stulpai ~ 52 VORSKLOS MUSIS 1399 m.
Lietuviai, pridengę lenkų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, pradėjo atsitraukimo manevrą.
PDF 66
Pradėti iš anksto numatyto apgaulingo atsitraukimo manevro nebuvo galima, kol į mūšį neįsitraukė pagrindinės lenkų pajėgos, nes priešingu atveju būtų pavojingai atidengtas lietuvių sąjungininkų dešinysis flangas. Po valandos pagaliau į mūšį įsitraukė lenkų kavalerija. Pridengę jų kraštines pozicijas trimis Smolensko vėliavomis, lietuviai pradėjo manevrą atsitraukdami.
Algirdas su visomis savo pajėgomis ir išskleistomis vėliavomis pasirodė ant Pasveikinimo kalno prie Maskvos.
PDF 49
pavasarį). Kai ryte po pamaldų „Maskvos kunigaikštis su bajorais ir su kunigaikščiais išeina iš cerkvės, Algirdas su visomis savo pajėgomis, išskleidęs savo vėliavas, pasirodė ant Pasveikinimo kalno (Paklonaja gara)“ prie Maskvos. Maskvos didysis kunigaikštis, įsakęs aplink sudeginti visą priemiestį („posadą“), kad būtų atviras plotas gynybai, užsidarė Kremliuje, o kartu su juo ir metropolitas, kunigaikščiai bei bajorai.
Narbuto pasakojime jotvingiai smarkiai puolė Lozoriaus rezerve buvusius poloviečius ir atėmė vado vėliavą.
PDF 129
Kunigaikštis Danielius išžygiavo su Boleslovo būrio lenkais ir gerokai atsitraukė. Vasilka pasiliko su Ziemovitu, o Lozorius lūkuriavo rezerve su poloviečiais. Pastaruosius jotvingiai smarkiai puolė ir atėmė vado vėliavą.
Taip pat daromos teisingos išvados, jog jie nekariavo su hunų vėliavomis, bet atvirkščiai — priešinosi hunams, o pra laimėję turėjo keltis į tolimą kraštą, kur jų nepasiekė kerštingi tų barbarų ginklai.
PDF 114
Taip pat daromos teisingos išvados, jog jie nekariavo su hunų vėliavomis, bet atvirkščiai — priešinosi hunams, o pralaimėję turėjo keltis į tolimą kraštą, kur jų nepasiekė kerštingi tų barbarų ginklai.