daiktas

Vaistinės prekės, vaistai ir gydomieji gėrimai

6 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Vaistinės prekės apima žaliavas, užjūrio ir vietinius preparatus, medikamentus, degtinę, vaistus ir gydomuosius gėrimus. Šie objektai šaltinyje siejami su vaistinės atsargų apskaita, pajamomis, draudimu pardavinėti degtinę ir gydymu be užmokesčio.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-004vidutinis

Didžioji iš Krokuvos atgabentos karališkosios vaistinės dalis liko Vilniuje ir tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat ka­ mavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gy­ dymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gy­ dymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligo­ nio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alche­ miko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia. Nors Lietuvos sostinė ir gavo naudos susijusios su preky­ ba bei saugumu, bet akivaizdaus pagerėjimo valdant miestą nebuvo matyti.
t-006vidutinis

Aleksandro laikais Vilniuje pirmą kartą minimi gydytojas ir vaistinė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

A liteho\n236\n\n## Puslapis 253\n\nIII KNYGA\ngaliau Aleksandro laikais Vilnius pirmą kartą pažino gydy­\ntoją ir vaistinę, nors nuolat veikianti vaistinė, kaip pamatysi­\nme vėliau, buvo įsteigta tik Žygimanto Senojo laikais. Prūsi­\njos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad \nVytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos \nliga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pa­\nti didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro \nPauliaus Rusdorfo jai dovanų atsiųstus gydomuosius gėrimus54.\nserebra do mina/ pryszlo 20 tysiacz hry- \nwien i 6 sot hrywien i 50 i osm hryzvien \ni dwa skotcy [Vilniuje, birželio 9-ta \ndiena, 2 indiktas.

Vaistinėje buvo žaliavų, užjūrio ir vietinių preparatų, medikamentų bei medžiagų atsargų, kurios buvo surašytos, persvertos ir įvertintos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Il KNYGA mis įsteigta ir išlaikoma tik dėlei asmenų, in Collegio [kole­ gijoje] gyvenančių. Betgi pastaraisiais laikais, kelių vaisti­ ninkų dėka pradėjusi plėstis, ji pasiekė tą klestintį būvį, kaip dabar (1780 metais). Medžiagų in crudo [žaliavų], užjūrio ir vietinių prepara­ tų, užėjus vargo metams, negalėjo būti gauta pakankamos quantitas, qualitas ir valor [kiekio, kokybės, vertės], kadangi geram dalykų vertinimui reikėjo atsikviesti prisiekusių me­ dikų, kurie būtų padarę teisingą apskaitą; vis dėlto po tų medžiagų surašymo, kiek sugebėta, persverta ir įvertinta, ir tų visų medikamentų bei medžiagų vertė buvo mažesnė 28 707 auksinais ir 12 grašių.

Kol vaistinėje buvo leidžiama laikyti ir pardavinėti degtinę, metinės pajamos galėjo siekti 30 000 auksinų, o po draudimo jos sumažėjo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Betgi pastaraisiais laikais, kelių vaisti­ ninkų dėka pradėjusi plėstis, ji pasiekė tą klestintį būvį, kaip dabar (1780 metais). Medžiagų in crudo [žaliavų], užjūrio ir vietinių prepara­ tų, užėjus vargo metams, negalėjo būti gauta pakankamos quantitas, qualitas ir valor [kiekio, kokybės, vertės], kadangi geram dalykų vertinimui reikėjo atsikviesti prisiekusių me­ dikų, kurie būtų padarę teisingą apskaitą; vis dėlto po tų medžiagų surašymo, kiek sugebėta, persverta ir įvertinta, ir tų visų medikamentų bei medžiagų vertė buvo mažesnė 28 707 auksinais ir 12 grašių. Metinės pajamos, kaip kad įsitikinta peržiūrėjus kelioli­ kos metų darbą, buvo nevienodos ir priklausė nuo įvairių aplinkybių, būtent: kol vaistinėje buvo leidžiama laikyti ir pardavinėti degtinę, tol metinės pajamos galėdavo pasiekti quantum 30 000 auksinų; seimo sprendimu buvo uždrausta vaistinėse pardavinėti degtinę, tad pajamos tiesiog in tertio sorte krito.

Dalis medikamentų buvo skiriama kolegijoje sergantiems asmenims, kuriems vaistininkai turėjo be užmokesčio duoti vaistų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kas sudaro puri lucri [gryno pelno] 3 170 auk. 2 gr. Be aukščiau išvardintų pajamų ir išlaidų notandum [pa­ žymėtina], kad nemaža medikamentų dalis buvo išleista in Collegio sergantiems asmenims, kuriuos vaistininkams rei­ kia tenebantur be užmokesčio gydyti ir duoti vaistų.

1780 m. vaistinė kelių vaistininkų dėka buvo išsiplėtusi ir pasiekusi klestintį būvį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Betgi pastaraisiais laikais, kelių vaisti­ ninkų dėka pradėjusi plėstis, ji pasiekė tą klestintį būvį, kaip dabar (1780 metais). Medžiagų in crudo [žaliavų], užjūrio ir vietinių prepara­ tų, užėjus vargo metams, negalėjo būti gauta pakankamos quantitas, qualitas ir valor [kiekio, kokybės, vertės], kadangi geram dalykų vertinimui reikėjo atsikviesti prisiekusių me­ dikų, kurie būtų padarę teisingą apskaitą; vis dėlto po tų medžiagų surašymo, kiek sugebėta, persverta ir įvertinta, ir tų visų medikamentų bei medžiagų vertė buvo mažesnė 28 707 auksinais ir 12 grašių. Metinės pajamos, kaip kad įsitikinta peržiūrėjus kelioli­ kos metų darbą, buvo nevienodos ir priklausė nuo įvairių aplinkybių, būtent: kol vaistinėje buvo leidžiama laikyti ir pardavinėti degtinę, tol metinės pajamos galėdavo pasiekti quantum 30 000 auksinų; seimo sprendimu buvo uždrausta vaistinėse pardavinėti degtinę, tad pajamos tiesiog in tertio sorte krito.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)65