Vaistinėje buvo žaliavų, užjūrio ir vietinių preparatų, medikamentų bei medžiagų atsargų, kurios buvo surašytos, persvertos ir įvertintos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 199
Il KNYGA mis įsteigta ir išlaikoma tik dėlei asmenų, in Collegio [kolegijoje] gyvenančių. Betgi pastaraisiais laikais, kelių vaistininkų dėka pradėjusi plėstis, ji pasiekė tą klestintį būvį, kaip dabar (1780 metais). Medžiagų in crudo [žaliavų], užjūrio ir vietinių preparatų, užėjus vargo metams, negalėjo būti gauta pakankamos quantitas, qualitas ir valor [kiekio, kokybės, vertės], kadangi geram dalykų vertinimui reikėjo atsikviesti prisiekusių medikų, kurie būtų padarę teisingą apskaitą; vis dėlto po tų medžiagų surašymo, kiek sugebėta, persverta ir įvertinta, ir tų visų medikamentų bei medžiagų vertė buvo mažesnė 28 707 auksinais ir 12 grašių.
Kol vaistinėje buvo leidžiama laikyti ir pardavinėti degtinę, metinės pajamos galėjo siekti 30 000 auksinų, o po draudimo jos sumažėjo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 199
Betgi pastaraisiais laikais, kelių vaistininkų dėka pradėjusi plėstis, ji pasiekė tą klestintį būvį, kaip dabar (1780 metais). Medžiagų in crudo [žaliavų], užjūrio ir vietinių preparatų, užėjus vargo metams, negalėjo būti gauta pakankamos quantitas, qualitas ir valor [kiekio, kokybės, vertės], kadangi geram dalykų vertinimui reikėjo atsikviesti prisiekusių medikų, kurie būtų padarę teisingą apskaitą; vis dėlto po tų medžiagų surašymo, kiek sugebėta, persverta ir įvertinta, ir tų visų medikamentų bei medžiagų vertė buvo mažesnė 28 707 auksinais ir 12 grašių. Metinės pajamos, kaip kad įsitikinta peržiūrėjus keliolikos metų darbą, buvo nevienodos ir priklausė nuo įvairių aplinkybių, būtent: kol vaistinėje buvo leidžiama laikyti ir pardavinėti degtinę, tol metinės pajamos galėdavo pasiekti quantum 30 000 auksinų; seimo sprendimu buvo uždrausta vaistinėse pardavinėti degtinę, tad pajamos tiesiog in tertio sorte krito.
Dalis medikamentų buvo skiriama kolegijoje sergantiems asmenims, kuriems vaistininkai turėjo be užmokesčio duoti vaistų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 200
Kas sudaro puri lucri [gryno pelno] 3 170 auk. 2 gr. Be aukščiau išvardintų pajamų ir išlaidų notandum [pažymėtina], kad nemaža medikamentų dalis buvo išleista in Collegio sergantiems asmenims, kuriuos vaistininkams reikia tenebantur be užmokesčio gydyti ir duoti vaistų.
Didžioji iš Krokuvos atgabentos karališkosios vaistinės dalis liko Vilniuje ir tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 254
Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat kamavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gydymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gydymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligonio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alchemiko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia. Nors Lietuvos sostinė ir gavo naudos susijusios su prekyba bei saugumu, bet akivaizdaus pagerėjimo valdant miestą nebuvo matyti.
1780 m. vaistinė kelių vaistininkų dėka buvo išsiplėtusi ir pasiekusi klestintį būvį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 199
Betgi pastaraisiais laikais, kelių vaistininkų dėka pradėjusi plėstis, ji pasiekė tą klestintį būvį, kaip dabar (1780 metais). Medžiagų in crudo [žaliavų], užjūrio ir vietinių preparatų, užėjus vargo metams, negalėjo būti gauta pakankamos quantitas, qualitas ir valor [kiekio, kokybės, vertės], kadangi geram dalykų vertinimui reikėjo atsikviesti prisiekusių medikų, kurie būtų padarę teisingą apskaitą; vis dėlto po tų medžiagų surašymo, kiek sugebėta, persverta ir įvertinta, ir tų visų medikamentų bei medžiagų vertė buvo mažesnė 28 707 auksinais ir 12 grašių. Metinės pajamos, kaip kad įsitikinta peržiūrėjus keliolikos metų darbą, buvo nevienodos ir priklausė nuo įvairių aplinkybių, būtent: kol vaistinėje buvo leidžiama laikyti ir pardavinėti degtinę, tol metinės pajamos galėdavo pasiekti quantum 30 000 auksinų; seimo sprendimu buvo uždrausta vaistinėse pardavinėti degtinę, tad pajamos tiesiog in tertio sorte krito.
Aleksandro laikais Vilniuje pirmą kartą minimi gydytojas ir vaistinė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252-253
A liteho 236 ## Puslapis 253 III KNYGA galiau Aleksandro laikais Vilnius pirmą kartą pažino gydytoją ir vaistinę, nors nuolat veikianti vaistinė, kaip pamatysime vėliau, buvo įsteigta tik Žygimanto Senojo laikais. Prūsijos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad Vytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos liga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pati didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo jai dovanų atsiųstus gydomuosius gėrimus54. serebra do mina/ pryszlo 20 tysiacz hrywien i 6 sot hrywien i 50 i osm hryzvien i dwa skotcy [Vilniuje, birželio 9-ta diena, 2 indiktas.