Santrauka

Narbutas aiškino, kad užgesusi šventoji ugnis būdavo išskeliama iš titnago, kurį savo rankoje laikė Perkūno stabas.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas aiškino, kad užgesusi šventoji ugnis būdavo išskeliama iš titnago, kurį savo rankoje laikė Perkūno stabas.
global_idt-189751
c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas aiškino, kad užgesusi šventoji ugnis būdavo išskeliama iš titnago, kurį savo rankoje laikė Perkūno stabas.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

34 Senoviniai liaudies padavimai ir dainos. 301

Puslapis 301

Jeigu dėl kokio nors atsitiktinumo užgesdavo šventoji ug­ nis, kas religijos požiūriu reikšdavo didele nelaimę, tai ji bū­ davo išskeiiama iš titnago, kurį savo rankoje laikė Perkūno stabas. Tuomet žyniai keliaklupsčiais prišliauždavo prie šven­ tojo medžio ir uždegdavo kempines ant aukuro, pirma sude­ ginę nerūpestingus ugnies sergėtojus, dėl kurių apsileidimo tai nutiko35.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai