T. Narbuto parankiniame LTI egzemplioriuje visose devyniose dalyse atsirado daugybė pataisų ir įklijų, skirtų antrajam leidimui. Narbutas, remdamasis T. Volianskio numizmatiniais tyrinėjimais, pildė parankinio LTI egzemplioriaus tomus ir pridėjo naujų iliustracijų.
Taip T. Narbuto parankiniame LTI egzemplioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pataisų, įklijų - visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą. Ir nors vilčių paskelbti naująjį variantą buvo labai nedaug, T. Narbutas nemažai metų koregavo pirmąjį tekstą. 1846 metais jis rašė S. Daukantui: „O tuo tarpu ant švarių lapų, įsiūtų į mano parankinį egzempliorių, perrašinėju, taisau, išmetu, lyginu, kol užtenka gyvatos. Tegu tai lieka arba būsimam pakartotiniam leidimui, arba Lietuvos muziejui, kaip ir kiti viso mano gyvenimo darbai“41. Savo parankinį LTI egzempliorių T. Narbutas pildė iki lemtingų 1863 metų - tai rodo teksto analizė, t. y. datos bei senyvam istoriko amžiui būdingas braižas.
T. Volianskio dėka senoji Lietuvos istorija nušvito naujomis spalvomis. Poznanės kolekcionieriaus išvadomis istorikas puolė pildyti parankinio LTI egzemplioriaus tomus. Šiandien net sunku būtų suskaičiuoti, kiek tokių papildymų buvo padaryta, ir bene daugiausia jų tektų pirmam tomui. T. Narbutas, atsižvelgęs į numizmato tyrinėjimus, parankinį egzempliorių net buvo papildęs naujomis iliustracijomis, kurios, deja, ne visos pasiekė mūsų dienas.
Savo parankinį LTI egzempliorių T. Narbutas pildė iki lemtingų 1863 metų — tai rodo teksto analizė, t. y. datos bei senyvam istoriko amžiui būdingas braižas.
Taip T. Narbuto darbiniame LTI egzemplioriuje, visose devyniose dalyse, atsirado daugybė pataisų, įklijų — visa tai ir turėjo papildyti antrąjį leidimą.