t-001vidutinis
Narbutas rašė, kad prie šventyklų buvę šventieji šuliniai ar šaltiniai teikė apeigoms reikalingą vandenį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 279
Prie visų šventyklų būdavo šaltiniai arba tam tikri šventieji\nšuliniai, iš kurių semdavo vandenį, reikalingą apeigoms. Jame\napiplaudavo atnašaujamus gyvulius. Tas vanduo buvo laiko\nmas švarinančiu, nuvalančiu nuodėmes. Pakankamai žinių apie\ntai paliko Adomas Bremenietis, o Dusburgietis24 priduria, kad\nkrikščionims jokiu atveju nebuvo leidžiama prieiti prie tokių\nšaltinių. Toks šaltinis vadinosi šulinys (Szulnis).