Šventieji šuliniai ir šaltiniai

Santrauka

Narbutas rašė, kad prie šventyklų buvę šventieji šuliniai ar šaltiniai teikė apeigoms reikalingą vandenį.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašė, kad prie šventyklų buvę šventieji šuliniai ar šaltiniai teikė apeigoms reikalingą vandenį. global_id t-189759		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašė, kad prie šventyklų buvę šventieji šuliniai ar šaltiniai teikė apeigoms reikalingą vandenį.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Prie visų šventyklų būdavo šaltiniai arba tam tikri šventieji šuliniai, iš kurių semdavo vandenį, reikalingą apeigoms. Jame apiplaudavo atnašaujamus gyvulius. Tas vanduo buvo laiko­ mas švarinančiu, nuvalančiu nuodėmes. Pakankamai žinių apie tai paliko Adomas Bremenietis, o Dusburgietis24 priduria, kad krikščionims jokiu atveju nebuvo leidžiama prieiti prie tokių šaltinių. Toks šaltinis vadinosi šulinys (Szulnis).

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai