Šv. Jurgio vėliava – istoriniuose pasakojimuose minima karinė vėliava, lydėjusi Vokiečių ordino riterių ir kariuomenės žygius. Ji minima mūšiuose ir karinėse ekspedicijose: nešini šia vėliava Ordino riteriai puolė, tačiau lietuvių buvo atremti ir, patyrę didelių nuostolių, pasitraukė. Kitame pasakojime su vėliava į Panemunės apylinkes pasiųstas Kuno Hatenšteino dalinys žygiavo Nevėžio krantu, pasiekė Labūnavos ir Ariogalos apylinkes, paėmė pirklių vežimus ir niokojo kraštą. Dar vienas šešias dienas trukęs žygis su vėliava vedė į Žemaitiją per Viduklės, Kulautuvos ir Tromen apylinkes, o jo pabaiga aprašoma kaip grobimai, deginimai ir žudynės. Išskirtinėje scenoje vėliavos pasirodymas ant kalvų dešiniajame Nemuno ir Neries krante iš pilies mūrų iššaukė džiaugsmingus šūksnius.
Taip aprašyta Teodoro Narbuto pasakojime apie jos pasirodymą ant kalvų dešiniajame Nemuno ir Neries krante; 2001 m. leidimas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 5 (2001 m.)
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
Karinis ženklas ir vėliava, su kuria Ordino kariai žygiuodavo į mūšį bei karo žygius
Naudota Ordino karinių dalinių žygiams
Naudota iškilmingam kariniam žygiui į Žemaitiją
Michał Baliński ją aprašo Ordino riterių puolimo į mūšį metu, o Teodoras Narbutas – Ordino dalinių žygiuose į Panemunę ir Žemaitiją; šaltinių leidimai – 2007 m. ir 2001 m.
Teodoro Narbuto pasakojime su Šv. Jurgio vėliava siunčiamas Kuno Hatenšteino vadovaujamas dalinys į Panemunės apylinkes; 2001 m. leidimas.
Teodoras Narbutas žygį su Šv. Jurgio vėliava apibūdina kaip iškilmingą; pasakojime nurodoma, kad jis truko šešias dienas ir baigėsi grobimais, deginimais bei žudynėmis; 2001 m. leidimas.
Narbuto aprašytas Ordino žygis su Šv. Jurgio vėliava į Žemaitiją truko šešias dienas ir apėmė Viduklės, Kulautuvos bei Tromen apylinkes, o baigėsi plėšimais, deginimais ir žudynėmis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
D ar kitame žygyje buvo Austrijos kunigaikštis Leopoldas, brolis anksčiau m inėtojo Alberto, lydimas Klėvės grafo; ši plėšikautojų kelionė buvo iškilminga, žygiuota su Šv. Jurgio vėliava Žemaitijon, aplankant Viduklės, Kulautuvos ir Tromen apylinkes, truko šešias dienas ir kaip paprastai baigėsi grobimais, deginimais, žudynėmis, teatrališkomis riterių įšventinimo pagonių žemėje, įtvirtintos pilies panoramoje, scenomis, galop išgertuvėmis ir visų pinigų atidavimu M arienburgo iždui1.
39 ## Puslapis 56 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS urduliuodamos, plovė miesto aptvarus40. Su trigubai didesniu įniršiu, nešini šv. Jurgio vėliava puolė į mūšį Ordino riteriai, bet, narsiai lietuvių atremti, patyrę didelių nuostolių, turėjo grįžti prie likusių karių.
Narbuto pasakojime su Šv. Jurgio vėliava į Panemunę pasiųstas Kuno Hatenšteino dalinys žygiavo Nevėžio krantu, paėmė pirklių vežimus ir niokojo apylinkes.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Kai po tų užpuolimų atvyko Lotaringijos kunigaikštis Albertas su septyniasdešimčia riterių raitelių, didysis magistras turėjo pretekstą su Šv. Jurgio vėliava pasiųsti nemažą kariaunos dalinį, vadovaujam ą R againės kom tūro K ūno Hatenšteino, į Panemunės apylinkes; paskui jis dešiniuoju 1 Danilavičiaus „Metraštininkas“. - P. 192. 237 Nevėžio krantu žygiavo aukštyn, aplankė Labūnavos apylinkes, pasuko į Ariogalą ir tam kely paėmė šešis pirklių vežimus su prekėmis; užkariavo gana daug valsčių, išžudė nekaltų ir beginklių žmonių, galop niekieno netrukdomas grįžo į Prūsiją
Narbuto pasakojime, pasirodžius Šv. Jurgio vėliavai ant kalvų dešiniajame Nemuno ir Neries krante, iš pilies mūrų pasigirdo džiaugsmingi šūksniai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Vieną rytą dešiniajame N em uno ir N eries krante, ant kalvų, pasirodė besiplaikstanti Šv. Jurgio vėliava, sulig tuo reginiu nuo pilies mūrų pasigirdo sklindantys džiaugsmingi šūksmai, paskutiniųjų vilčių aidai. Buvo tai ordino maršalka Konradas Valenrodas, vedantis ginkluotus žmones iš Elbliongo, Kristburgo ir Osterodės, skubantis pagalbon;
Įgula, neapsakomai per tos dienos ataką sumažėjusi, su savo vadu užsidarė viename atokiau stovėjusiame bokšte, skirtame galutiniam pabėgimui. Nuo tos tvirtovės viršaus su širdgėla stebėjo, kaip Šv. Jurgio vėliava dingo kalnuose.