Narbutas nusipirko auksinę monetą, kuri, jo žiniomis, apie 1814–1815 m. buvo rasta Švėkšnos klebonijos sode. Simonas Stanevičius Narbutui rašė, kad Švėkšnos klebono Juozapo Januškevičiaus sode rasto lobio istorija buvo žinoma vietos gyventojams. Moneta sveria beveik tiek, kiek trys su puse raudonojo auksino.
Kartą man pasitaikė nupirkti auksinę monetą, kuri pavaizduota natūralaus dydžio III lentelės 17-ajame piešinyje. Ji iš Žemaitijos, turėjo būti nelabai seniai rasta (1814 ar 1815 metais) Švėkšnoje, tenykštės klebonijos sode; tarnas pasisavino lobį, iškastą persodinant rožių krūmą, - mat auksinių monetų turėjo būti keliolika svarų. Tas žmogus pabėgo į užsienį, ir brangios senovės liekanos nežinia kur dingo.
Apie šio lobio suradimą Švėkšnos klebono kunigo kanauninko Juozapo Januškevičiaus sode buvo žinoma visiems to krašto gyventojams. Amžiną atilsį Raseinių maršalka Jurgis Plioteris turėjo keletą tokių auksinių monetų. Taip tvirtina ponas Simonas Stanevičius, filosofijos magistras, lietuviškų dainų rinkinio autorius, man rašytame laiške (Raseiniai. - 1836.IV19)*.
Tas žmogus pabėgo į užsienį, ir brangios senovės liekanos nežinia kur dingo. Moneta sveria beveik tiek, kiek trys su puse raudonojo auksino. Ji įdubi, kaip graži lėkštelė, į ją telpa didoko kavos šaukštelio vandens ketvirtadalis; iškalta labai raiškiai ir, nors iškilioji jos pusė nudilusi, atspaudas dar gana ryškus.