Istorinis objektas

Spero Palemono auksinė moneta ir Švėkšnos lobis

3 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas nusipirko auksinę monetą, kuri, jo žiniomis, apie 1814–1815 m. buvo rasta Švėkšnos klebonijos sode.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 218

Kartą man pasitaikė nupirkti auksinę monetą, kuri pavaizduota natūralaus dydžio III lentelės 17-ajame piešinyje. Ji iš Žemaitijos, turėjo būti nelabai seniai rasta (1814 ar 1815 metais) Švėkšnoje, tenykštės klebonijos sode; tarnas pasisavino lobį, iškastą persodinant rožių krūmą, - mat auksinių monetų turėjo būti keliolika svarų. Tas žmogus pabėgo į užsienį, ir brangios senovės liekanos nežinia kur dingo.
t-002vidutinis

Simonas Stanevičius Narbutui rašė, kad Švėkšnos klebono Juozapo Januškevičiaus sode rasto lobio istorija buvo žinoma vietos gyventojams.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 220

Apie šio lobio suradimą Švėkšnos klebono kunigo kanauninko Juozapo Januškevičiaus sode buvo žinoma visiems to krašto gyventojams. Amžiną atilsį Raseinių maršalka Jurgis Plioteris turėjo keletą tokių auksinių monetų. Taip tvirtina ponas Simonas Stanevičius, filosofijos magistras, lietuviškų dainų rinkinio autorius, man rašytame laiške (Raseiniai. - 1836.IV19)*.
t-003vidutinis

Moneta sveria beveik tiek, kiek trys su puse raudonojo auksino.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 218

Tas žmogus pabėgo į užsienį, ir brangios senovės liekanos nežinia kur dingo. Moneta sveria beveik tiek, kiek trys su puse raudonojo auksino. Ji įdubi, kaip graži lėkštelė, į ją telpa didoko kavos šaukštelio vandens ketvirtadalis; iškalta labai raiškiai ir, nors iškilioji jos pusė nudilusi, atspaudas dar gana ryškus.