Istorinis objektas

Slenksčio religinis ženklas ir kryžius

3 teiginiai5 įrašai0 ryšių

Narbutas rašė, kad šis dievaitis buvo garbinamas virš slenksčio, o vaizduojamas galbūt medyje ar lentelėje įpjautu ženklu. Narbutas nurodė, kad Lietuvos kaimiečiai statydami namą virš durų paprastai įpjaudavo kryžių arba nutapydavo jį raudonais dažais. Padavimai išsaugojo paprastų žmonių atminimą, kad lie tuvių garduose, arba pilyse, vadintose Tweras, būta varpų ka riams prikelti, ženklui sargybiniams paduoti, taip pat pavojui paskelbti.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad šis dievaitis buvo garbinamas virš slenksčio, o vaizduojamas galbūt medyje ar lentelėje įpjautu ženklu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Be to, žemdirbiai jam dar paskirdavo vasarojaus pasėlius, kur tam tikruose rėžiuose jam sėdavo, idant teiktųsi būti ir dirvų globėju, kaip kad namų sergėtoju. Šį dievaitį garbino visiškai taip pat, kaip slavų Pokuitį, skirtumas tik tas, kad vieta jam būdavo skiriama ne kampe, kaip Rusioje, kur ir dabar kabinami šventieji paveikslai, bet virš slenksčio, o jeigu lūšnelė apšildoma be kamino, išvesto per stogą, tai iš lauko pusės virš prieangio durų. Tačiau nesame tikri, kaip tas dievaitis buvo vaizduojamas; atrodo, tai buvo įpjautas medyje arba lentelėje tam tikras ženklas arba mitinis hieroglifas.
t-002vidutinis

Narbutas nurodė, kad Lietuvos kaimiečiai statydami namą virš durų paprastai įpjaudavo kryžių arba nutapydavo jį raudonais dažais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Peržengdamas slenkstį, apsižvalgyk ir turėk Dievą akyse“. Kokio nors šventojo paveikslėlį Lietuvos kaimiečiai prikala išorėje, virš pirkios arba svirno durų. Statydami namą, paprastai toje vietoje įpjauna kryžių arba jį nutapo raudonais dažais.
t-003vidutinis

Padavimai išsaugojo paprastų žmonių atminimą, kad lie tuvių garduose, arba pilyse, vadintose Tweras, būta varpų ka riams prikelti, ženklui sargybiniams paduoti, taip pat pavojui paskelbti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šis mitas, nors minimas kronikose, pateikiamas be jokio paaiškinimo. Lietuviškai šis žodis paraidžiui reiškia varpą, perkeltine prasme - žadinimą. Padavimai išsaugojo paprastų žmonių atminimą, kad lietuvių garduose, arba pilyse, vadintose Tweras, būta varpų kariams prikelti, ženklui sargybiniams paduoti, taip pat pavojui paskelbti. 1780 metais* tokio varpo gabalą radau sename apkase, arba pilies pylime, prie Gorodiščės kaimo, ties Rodūnios miesteliu, tikroje lietuviškoje žemėje. Tas gabalas buvo l ‘A colio storio, svėrė kelias dešimtis svarų; matyti, kad priklausė didžiuliam varpui.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—35