Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

daiktas

Slenksčio religinis ženklas ir kryžius

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad šis dievaitis buvo garbinamas virš slenksčio, o vaizduojamas galbūt medyje ar lentelėje įpjautu ženklu.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 160

Be to, žemdirbiai jam dar paskirdavo vasa­ rojaus pasėlius, kur tam tikruose rėžiuose jam sėdavo, idant teiktųsi būti ir dirvų globėju, kaip kad namų sergėtoju. Šį die­ vaitį garbino visiškai taip pat, kaip slavų Pokuitį, skirtumas tik tas, kad vieta jam būdavo skiriama ne kampe, kaip Rusioje, kur ir dabar kabinami šventieji paveikslai, bet virš slenksčio, o jeigu lūšnelė apšildoma be kamino, išvesto per stogą, tai iš lauko pusės virš prieangio durų. Tačiau nesame tikri, kaip tas dievaitis buvo vaizduojamas; atrodo, tai buvo įpjautas medyje arba lentelėje tam tikras ženklas arba mitinis hieroglifas.
t-002vidutinis

Narbutas nurodė, kad Lietuvos kaimiečiai statydami namą virš durų paprastai įpjaudavo kryžių arba nutapydavo jį raudonais dažais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 161

Peržengdamas slenkstį, apsižvalgyk ir turėk Dievą aky­\nse“. Kokio nors šventojo paveikslėlį Lietuvos kaimiečiai pri­\nkala išorėje, virš pirkios arba svirno durų. Statydami namą,\npaprastai toje vietoje įpjauna kryžių arba jį nutapo raudonais\ndažais.
t-003vidutinis

Padavimai išsaugojo paprastų žmonių atminimą, kad lie tuvių garduose, arba pilyse, vadintose Tweras, būta varpų ka riams prikelti, ženklui sargybiniams paduoti, taip pat pavojui paskelbti.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 161

Šis mitas, nors minimas kro­ nikose, pateikiamas be jokio paaiškinimo. Lietuviškai šis žo­ dis paraidžiui reiškia varpą, perkeltine prasme - žadinimą. Padavimai išsaugojo paprastų žmonių atminimą, kad lie­ tuvių garduose, arba pilyse, vadintose Tweras, būta varpų ka­ riams prikelti, ženklui sargybiniams paduoti, taip pat pavojui paskelbti. 1780 metais* tokio varpo gabalą radau sename ap­ kase, arba pilies pylime, prie Gorodiščės kaimo, ties Rodū­ nios miesteliu, tikroje lietuviškoje žemėje. Tas gabalas buvo l ‘A colio storio, svėrė kelias dešimtis svarų; matyti, kad pri­ klausė didžiuliam varpui.