Narbutas Perkūno stabų pirminę formą aiškina kaip didžiulį ąžuolą arba neapdorotą ąžuolo gabalą, panašų į Maksimo Tirėjiečio aprašytus Jupiterio stabus. Narbutas rašo, kad Romovės šventyklos aprašyme Perkūno stabas minimas kaip vyriausiojo dievo atvaizdas, buvęs puošnesnis už kitus.
Narbutas Perkūno stabų pirminę formą aiškina kaip didžiulį ąžuolą arba neapdorotą ąžuolo gabalą, panašų į Maksimo Tirėjiečio aprašytus Jupiterio stabus.
Perkūno stabai iš karto turėjo būti tokie, apie kokius kal\nba Maksimas Tirėjietis, nusakydamas senovinius Jupiterio sta\nbus, tai yra didžiulis ąžuolas arba neapdorotas ąžuolo gaba\nlas. Vis dėlto žinome, kad senovinėje Romovės šventykloje po\nanuo didžiuliu ir visada žaliuojančiu ąžuolu stovėjo trejetas\nstabų - Perkūno, Atrimpo ir Pokliaus; šventyklos aptvaro at\nskirose nišose - kitų dievų stabai. O šios šventyklos aprašyme\nistorikai aiškiai mini vyriausiojo dievo Perkūno stabą, kuris\nbuvęs puošnesnis už kitus.
O šios šventyklos aprašyme istorikai aiškiai mini vyriausiojo dievo Perkūno stabą, kuris buvęs puošnesnis už kitus. Lietuvių Perkūno stabas X amžiuje Šiaurėje buvo garsus, kadangi Vladimiras, tapęs visos Šiaurės Rusios didžiuoju ku nigaikščiu, tokius pačius pastatė Kijeve ir Naugarde; tuo pa čiu metu tam dievui buvo pastatyta šventykla toje vietoje, kur yra vadinamasis Perimo vienuolynas. Tai buvusi didžiulė sta tula, liemuo iš ąžuolo, galva sidabrinė, ūsai ir ausys auksinės, kojos geležinės, kumštyje laikė kažką panašaus į žaibus23.