Narbutas rašė, kad aukojant požemio dievams apeigiškai užkasdavo aukojamus dalykus ir sudaužytus molinius indus. Dėl savo interesų jie laikė žmones baimėje ir, da rydami įvairias intrigas, galėjo pasitelkti į pagalbą Poklių - tą baisųjį dievą, kurio šiurpus vaizdas ir nepaprastas žiaurumas prisidėjo prie daugelio apgavysčių.
6. Auka požemio dievams, tai yra pragaro dievybėms, nykš\ntukams, genijams ir visoms mitinėms būtybėms, gyvenančioms\npo žeme. Aukojimo esmė buvo tam tikrų aukojamųjų dalykų\napeiginis užkasimas giliai žemėje. Baigus atnašauti kitas au\n314\n\n## Puslapis 314\n\nkas, tam būdavo panaudojami kaulai ir nesuvalgytos arba ne\nsudegusios ant aukuro liekanos, taip pat moliniai indai, ku\nriuos sudaužydavo.
Dėl savo interesų jie laikė žmones baimėje ir, da rydami įvairias intrigas, galėjo pasitelkti į pagalbą Poklių - tą baisųjį dievą, kurio šiurpus vaizdas ir nepaprastas žiaurumas prisidėjo prie daugelio apgavysčių.
Dėl savo interesų jie laikė žmones baimėje ir, da rydami įvairias intrigas, galėjo pasitelkti į pagalbą Poklių - tą baisųjį dievą, kurio šiurpus vaizdas ir nepaprastas žiaurumas prisidėjo prie daugelio apgavysčių. Beje, baisiausia buvo Po klių pamatyti kieno nors namuose - tai reiškė aiškią dievų rūs tybę. Tokiu atveju namų savininkas tikriausiai ne su tuščiomis rankomis skubėdavo pas artimiausią žynį, kuris atnašaudavo permaldavimo auką.