daiktas

Moliniai indai požemio dievų aukai

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad aukojant požemio dievams apeigiškai užkasdavo aukojamus dalykus ir sudaužytus molinius indus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 315

6. Auka požemio dievams, tai yra pragaro dievybėms, nykš\ntukams, genijams ir visoms mitinėms būtybėms, gyvenančioms\npo žeme. Aukojimo esmė buvo tam tikrų aukojamųjų dalykų\napeiginis užkasimas giliai žemėje. Baigus atnašauti kitas au\n314\n\n## Puslapis 314\n\nkas, tam būdavo panaudojami kaulai ir nesuvalgytos arba ne\nsudegusios ant aukuro liekanos, taip pat moliniai indai, ku\nriuos sudaužydavo.

t-002vidutinis

Dėl savo interesų jie laikė žmones baimėje ir, da rydami įvairias intrigas, galėjo pasitelkti į pagalbą Poklių - tą baisųjį dievą, kurio šiurpus vaizdas ir nepaprastas žiaurumas prisidėjo prie daugelio apgavysčių.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 315

Dėl savo interesų jie laikė žmones baimėje ir, da rydami įvairias intrigas, galėjo pasitelkti į pagalbą Poklių - tą baisųjį dievą, kurio šiurpus vaizdas ir nepaprastas žiaurumas prisidėjo prie daugelio apgavysčių. Beje, baisiausia buvo Po klių pamatyti kieno nors namuose - tai reiškė aiškią dievų rūs tybę. Tokiu atveju namų savininkas tikriausiai ne su tuščiomis rankomis skubėdavo pas artimiausią žynį, kuris atnašaudavo permaldavimo auką.