t-001vidutinis
Prie Strėvos upės žemaičių būriai prikirto medžių ir jais užvertė atsitraukiančios kariaunos kelią.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau atsitraukiant jo laukė nauji pavojai: mat jų kariaunai pri siartinus prie Strėvos upės Trakų paviete, tankiame miške iš pasalų juos apsupo žemaičių būriai ir, prikirtę medžių, 54 Stryjkowski, p. 464, aiškiai nurodo, kad Švitrigaila pilies užėmi mo dėlei turėjo būti pasinaudojęs ru sų vienuolių, vadintų „čiornais", iš davyste; tačiau čia ateina į galvą mintis, kad „čiornų" (prasčiokai) vardu buvo vadinama ir rusų gyven tojų prastuomenė, kurių nemažai anuomet buvo Vilniuje. „MepHbie a k d a h" , „cziomyje ludi" - taip buvo vadinamas Rusios miestuose pats žemiausias miestiečių sluoksnis. Žr. Rakowiecki Prawda Ruška, T. I, p. 108. Dar žr. CAOBapb TeorpcKpu- v p c k u ü PoccuücKaro rocyqapcmßa, coópcLH H biu A(panacheM h UįeKamo- BbiM b, MocKBa, 1805, 4to, prie žodžio Pskov, kur autorius nurodo: „...a nocAeAHHe b MeiųaHCTBe 6bi- AH nepHbie a k >a h , b HHCAe k o h x b HaxoAHAHCb Bee xcHByujHe b ropo- Ae xyAOxcHHKH, peMecAeHHHKH h paöoTHbie a i o a h [ o žemiausi tarp miestiečių buvo čiornyje liūdi (pras tuomenė), kuriems priklausė visi mieste gyvenantys dailininkai, ama tininkai ir darbininkai]. Galbūt Strij kovskis, skaitydamas rusų-lietuvių metraščius, bus vienus su kitais su painiojęs. 138 ## Puslapis 155 Il KNYGA jais užvertė kelią.