t-001vidutinis
Prie Strėvos upės žemaičių būriai prikirto medžių ir jais užvertė atsitraukiančios kariaunos kelią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 154-155
Tačiau atsitraukiant jo laukė nauji pavojai: mat jų kariaunai prisiartinus prie Strėvos upės Trakų paviete, tankiame miške iš pasalų juos apsupo žemaičių būriai ir, prikirtę medžių, 54 Stryjkowski, p. 464, aiškiai nurodo, kad Švitrigaila pilies užėmimo dėlei turėjo būti pasinaudojęs rusų vienuolių, vadintų „čiornais", išdavyste; tačiau čia ateina į galvą mintis, kad „čiornų" (prasčiokai) vardu buvo vadinama ir rusų gyventojų prastuomenė, kurių nemažai anuomet buvo Vilniuje. „MepHbie a k d a h" , „cziomyje ludi" - taip buvo vadinamas Rusios miestuose pats žemiausias miestiečių sluoksnis. Žr. Rakowiecki Prawda Ruška, T. I, p. 108. Dar žr. CAOBapb TeorpcKpuv p c k u ü PoccuücKaro rocyqapcmßa, coópcLH H biu A(panacheM h UįeKamoBbiM b, MocKBa, 1805, 4to, prie žodžio Pskov, kur autorius nurodo: „...a nocAeAHHe b MeiųaHCTBe 6biAH nepHbie a k >a h , b HHCAe k o h x b HaxoAHAHCb Bee xcHByujHe b ropoAe xyAOxcHHKH, peMecAeHHHKH h paöoTHbie a i o a h [ o žemiausi tarp miestiečių buvo čiornyje liūdi (prastuomenė), kuriems priklausė visi mieste gyvenantys dailininkai, amatininkai ir darbininkai]. Galbūt Strijkovskis, skaitydamas rusų-lietuvių metraščius, bus vienus su kitais supainiojęs. 138 ## Puslapis 155 Il KNYGA jais užvertė kelią.