Narbutas Trakų pavadinimą aiškino kaip slavišką medžiotojo diržų prie balno, kuriais pririšama žvėriena, pavadinimą utroczyc. Narbutas rašė, kad lietuviai medžiotojo diržus vadino Risietis ir todėl neturėjo skolintis šio daikto pavadinimo iš svetimos kalbos.
Šis istori nis fragmentas toks įdomus, kad negalime nepaaiškinti kai ku rių vietų. Trakų pavadinimas iš tikrųjų nelietuviškas; slavų kal ba tai reiškia medžiotojo diržus, pritvirtintus prie balno, ku riais pririša žvėrieną; technišku medžiotojų terminu tai vadi nama utroczyc. Gali būti, kad, esant daugybei žvėrių, senos lietuvių gyvenvietės, vadintos Gurghani, apylinkėse apsigyve nę rusinu kunigaikščiams duodamos duoklės rinkėjai.
Ta pati mintis ateina Okolskiui straipsnyje apie Vyčio herbą, kur jis kalba apie Gediminą, ta čiau klysta Strijkovskio suvedžiotas, kad Trakus taip praminęs Gediminas, kadangi Gediminas įkūrė ne Senuosius, bet Nau juosius Trakus, o ne Kęstutis. Lietuviai minėtus diržus vadina Risietis, taigi jiems nebuvo reikalo skolintis iš svetimos kalbos daikto pavadinimo, nes jį turėjo savo pačių kalboje. Slaptos dievo Atlaibo šventyklos buvo Trakuose ir Vilniuje, ir po abiem miestais yra visiškai tokie pat požemiai, iki šiol pakankamai neaprašyti - Senųjų Trakų pilyje ir Vaikelio Jėzaus vienuoly ne.