Narbutas Trakų pavadinimą aiškino kaip slavišką medžiotojo diržų prie balno, kuriais pririšama žvėriena, pavadinimą utroczyc. Narbutas rašė, kad lietuviai medžiotojo diržus vadino Risietis ir todėl neturėjo skolintis šio daikto pavadinimo iš svetimos kalbos.
Šis istorinis fragmentas toks įdomus, kad negalime nepaaiškinti kai kurių vietų. Trakų pavadinimas iš tikrųjų nelietuviškas; slavų kalba tai reiškia medžiotojo diržus, pritvirtintus prie balno, kuriais pririša žvėrieną; technišku medžiotojų terminu tai vadinama utroczyc. Gali būti, kad, esant daugybei žvėrių, senos lietuvių gyvenvietės, vadintos Gurghani, apylinkėse apsigyvenę rusinu kunigaikščiams duodamos duoklės rinkėjai.
Ta pati mintis ateina Okolskiui straipsnyje apie Vyčio herbą, kur jis kalba apie Gediminą, tačiau klysta Strijkovskio suvedžiotas, kad Trakus taip praminęs Gediminas, kadangi Gediminas įkūrė ne Senuosius, bet Naujuosius Trakus, o ne Kęstutis. Lietuviai minėtus diržus vadina Risietis, taigi jiems nebuvo reikalo skolintis iš svetimos kalbos daikto pavadinimo, nes jį turėjo savo pačių kalboje. Slaptos dievo Atlaibo šventyklos buvo Trakuose ir Vilniuje, ir po abiem miestais yra visiškai tokie pat požemiai, iki šiol pakankamai neaprašyti - Senųjų Trakų pilyje ir Vaikelio Jėzaus vienuolyne.