Santrauka
Narbutas Trakų pavadinimą aiškino kaip slavišką medžiotojo diržų prie balno, kuriais pririšama žvėriena, pavadinimą utroczyc. Narbutas rašė, kad lietuviai medžiotojo diržus vadino Risietis ir todėl neturėjo skolintis šio daikto pavadinimo iš svetimos kalbos.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas Trakų pavadinimą aiškino kaip slavišką medžiotojo diržų prie balno, kuriais pririšama žvėriena, pavadinimą utroczyc.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas rašė, kad lietuviai medžiotojo diržus vadino Risietis ir todėl neturėjo skolintis šio daikto pavadinimo iš svetimos kalbos.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas rašė, kad lietuviai medžiotojo diržus vadino Risietis ir todėl neturėjo skolintis šio daikto pavadinimo iš svetimos kalbos.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Ta pati mintis ateina Okolskiui straipsnyje apie Vyčio herbą, kur jis kalba apie Gediminą, ta čiau klysta Strijkovskio suvedžiotas, kad Trakus taip praminęs Gediminas, kadangi Gediminas įkūrė ne Senuosius, bet Nau juosius Trakus, o ne Kęstutis. Lietuviai minėtus diržus vadina Risietis, taigi jiems nebuvo reikalo skolintis iš svetimos kalbos daikto pavadinimo, nes jį turėjo savo pačių kalboje. Slaptos dievo Atlaibo šventyklos buvo Trakuose ir Vilniuje, ir po abiem miestais yra visiškai tokie pat požemiai, iki šiol pakankamai neaprašyti - Senųjų Trakų pilyje ir Vaikelio Jėzaus vienuoly ne.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |