Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
13 teiginių15 įrašų5 ryšiai
Lietuvos pinigai – įvairiais laikotarpiais Lietuvoje naudoti ir kaldinti piniginiai vienetai, atspindintys šalies ekonominę bei politinę raidą. Seniausieji sidabro pinigai buvo kapos – tam tikros formos lieti sidabro gabalai, skyręsi ilgiu, svoriu, ženklais ir įkirtimais. Vytauto laikais greta iš slavų kraštų patekusių sukapoto sidabro rublių Lietuvoje kursavo čekų grašiai, o nuo 1387–1390 m. atsirado ir lietuviški denariukai su ieties galu, kryžiumi bei Gedimino stulpais. Kaune Vytauto įsakymu kaldinti K pinigėliai turėjo Gedimino stulpus ir raidę K, o dokumentuose pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami Lietuvoje kaltais sidabriniais pinigais. XX amžiuje ostmarkes Lietuvos valdžia pavadino auksinais, o 1922 m. įteisino auksu paremtą litą, sudarytą iš 100 centų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Medžiagos |
|
| |
| FormaŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| MatmenysŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| GamybaŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.
Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų. 1922 m. spalio 1 d. Lietuvoje įvestas litas.
Vytauto laikais Jogailos ir Vytauto rūmuose kartais mokėta rubliais, o Lietuvoje kursavo ir buvo kalami čekų grašiai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pinigai, kuriais buvo mokami mokesčiai Vytauto valdymo laikais, taip pat buvo įvairūs. Jogailos ir Vytauto rūmuose buvo kartais mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai^5 ). Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čekijos grašiai — tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį (rublis —^1 / 2 svaro gryno sidabro). Vytauto laikais čekų grašiai buvo kalami ir Lietuvoje.
Lietuviški denariukai atsirado 1387-1390 m.; jų pusėse buvo ieties galas, kryžius ir Gedimino stulpai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Šalia jų kursavo ir lietuviški denariukai, atsiradę 1387-1390 m. Jų vienoje pusėje yra ieties galas, o antroj vad. Gedimino stulpai; arba vienoje pusėje su smaigaliu, nulenktu žemyn ir greta ieties viršuje iš kairės pusės kryžius, o antroje tie patys stulpai; arba vienoje pusėje tas pats ieties galas ir greta jo iš kairės pusės kryžius, kurio vienas galas ilgesnis, o po kryžium bukas trikampis, panašus tai į raidę V šonu pastatytą ir labai išskėstą, tai į apverstą raidę L. Šios pastarosios rūšies pinigai labai retai pasitaiko. Iš 27 variacijų, vos vienas egzempliorius turi tariamą raidę.
Seniausieji Lietuvos sidabro pinigai buvo kapos, lietos iš sidabro tam tikrose formose ir randamos skirtingo ilgio, svorio bei ženklinimo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
1—3 Seniausieji Lietuvos sidabro pinigai — kapos, lietos iš sidabro tam tikrose formose. Jų randama įvairių — ilgų ir perpus trumpesnių (kartais perkirstų per pusę), su įvairiais ženklais ir be jokių ženklų, su įkirtimais ir be įkirtimų, sunkesnių ir lengvesnių.
Lietuvoje tebekursavusias ostmarkes Lietuvos valdžia pavadino auksinais.
Šalyje tebekursavo ostmarkės, kurias Lietuvos valdžia pavadino auksinais. Sunkmečiu labai nukritęs vokiškų pinigų kursas neigiamai veikė Lietuvos ekonomiką, katastrofiški infliacijos padariniai vertė Lietuvos valdžią ieškoti sprendimo.
Jogailos ir Vytauto dokumente nurodyta mokesčius mokėti Lietuvoje kaltais sidabriniais pinigais, tikriausiai grašiais arba denariukais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Viename Jogailos ir Vytauto dokumente pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami kaltais Lietuvoj sidabriniais pinigais; matyt, grašiais arba denariukais. Vytautas, teikdamas per pirmus keturis metus Žemaičių vyskupystei pašalpą, mokėjo jai lietuviškais grašiais (latorum grossorum^1 ). Be mokesčių Vytautas didindavo dar savo pajamas ir kontribucijomis.
Vytauto įsakymu Kaune kalti K pinigėliai turėjo Gedimino stulpus ir raidę K, o mokesčiai turėjo būti mokami Lietuvoje kaltais sidabriniais pinigais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kiti Vytauto pinigai, kurie buvo kalami jo įsakymu Kaune, turėjo Gedimino stulpus ir raidę K, kuri, kaip spėjama, reiškia Kauno inicialą. K pinigėliai buvo du kartu didesni už aukščiau minėtus pinigėlius ir daugiausia jų rasta Kaune (1844 m.). Viename Jogailos ir Vytauto dokumente pabrėžta, kad mokesčiai būtų mokami kaltais Lietuvoj sidabriniais pinigais; matyt, grašiais arba denariukais.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 6 | 7 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 4 | 4 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 4 |
Galerija