daiktas

Lietuvos akmens amžiaus dirbiniai

4 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Palei Lietuvos sieną Rytprūsiuose rasti kauliniai dirbiniai, įskaitant kaulinius ietgalius, priskiriami paleolito kultūrai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 101

Palei Lietuvos sieną Ryt-\nprūsiuose rasti kauliniai dirbiniai (elnio ragai, kauliniai ietgaliai)\nyra priskiriami baltų plote iki šiol beveik visai neaptiktai ir todėl\nčia, galima sakyti, nežinomai paleolito kultūrai.

t-002vidutinis

Mezolito stovyklavietėse Lietuvoje aptikta daug titnaginių ir kalninių įrankių.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 102

Mezolito žmogaus stovyklavietėse Lietuvoje buvo rasta daug\ntitnaginių ir kalninių įrankių (strėlių, ylų, peiliukų, kailiams gram-\ndyti gremžtukų, rėžtukų, durklų, ietgalių, žeberklų, kirvių). Lie-\ntuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svi-\ndrinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių\nyra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną,\nNerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne-\nmunės durpynuose.

t-003vidutinis

Lietuvos akmens amžiaus dirbiniams priskirti kauliniai harpūnai ir durklai, titnaginiai įrankiai bei iečių galai, akmens kirvukai, gintariniai amuletai ir papuošalai, puodas ir grūdų trynimo akmuo.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 28

**Lietuvos akmens amžiaus dirbiniai:**\n 1—4 kauliniai harpūnai, 5—6 kauliniai durklai, 7—8 kauliniai kirvukai,\n 9 apskaldyto titnago įrankis, 10—12 akmens kirvukai, 13—15 titnaginiai iečių\n galai, 16—17 gintariniai amuletai, 18—22 gintariniai papuošalai, 23 puodas,\n 24 akmuo, ant kurio su kitu akmeniu trindavo pabertus grūdus, — savotiškos\n girnos.

t-004vidutinis

Lietuvos pajūryje rastos gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės buvo nešiojamos magijos tikslais.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 103

gana daug Lietuvos pajūryje rastų gintarinių žmonių ir gyvulių\nfigūrėlių. Jos buvo nešiojamos magijos tikslais, apsisaugoti nuo\npiktų dvasių.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ankstyviausieji žmogaus kultūros pėdsakai pietų Pabaltijyje yra datuojami 15.000-10.000 m. pr. Kr. Palei Lietuvos sieną Ryt prūsiuose rasti kauliniai dirbiniai (elnio ragai, kauliniai ietgaliai) yra priskiriami baltų plote iki šiol beveik visai neaptiktai ir todėl čia, galima sakyti, nežinomai paleolito kultūrai.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Mezolito žmogaus stovyklavietėse Lietuvoje buvo rasta daug titnaginių ir kalninių įrankių (strėlių, ylų, peiliukų, kailiams gram dyti gremžtukų, rėžtukų, durklų, ietgalių, žeberklų, kirvių). Lie tuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svi drinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne munės durpynuose.