Palei Lietuvos sieną Rytprūsiuose rasti kauliniai dirbiniai, įskaitant kaulinius ietgalius, priskiriami paleolito kultūrai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 101
Palei Lietuvos sieną Rytprūsiuose rasti kauliniai dirbiniai (elnio ragai, kauliniai ietgaliai) yra priskiriami baltų plote iki šiol beveik visai neaptiktai ir todėl čia, galima sakyti, nežinomai paleolito kultūrai.
Mezolito stovyklavietėse Lietuvoje aptikta daug titnaginių ir kalninių įrankių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 102
Mezolito žmogaus stovyklavietėse Lietuvoje buvo rasta daug titnaginių ir kalninių įrankių (strėlių, ylų, peiliukų, kailiams gramdyti gremžtukų, rėžtukų, durklų, ietgalių, žeberklų, kirvių). Lietuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svidrinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užnemunės durpynuose.
Lietuvos akmens amžiaus dirbiniams priskirti kauliniai harpūnai ir durklai, titnaginiai įrankiai bei iečių galai, akmens kirvukai, gintariniai amuletai ir papuošalai, puodas ir grūdų trynimo akmuo.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 28
**Lietuvos akmens amžiaus dirbiniai:** 1—4 kauliniai harpūnai, 5—6 kauliniai durklai, 7—8 kauliniai kirvukai, 9 apskaldyto titnago įrankis, 10—12 akmens kirvukai, 13—15 titnaginiai iečių galai, 16—17 gintariniai amuletai, 18—22 gintariniai papuošalai, 23 puodas, 24 akmuo, ant kurio su kitu akmeniu trindavo pabertus grūdus, — savotiškos girnos.
Lietuvos pajūryje rastos gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės buvo nešiojamos magijos tikslais.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 103
gana daug Lietuvos pajūryje rastų gintarinių žmonių ir gyvulių figūrėlių. Jos buvo nešiojamos magijos tikslais, apsisaugoti nuo piktų dvasių.