Lietuvos akmens amžiaus dirbinių aprašyme minimi kauliniai dirbiniai, titnaginiai ir kalniniai mezolito įrankiai, moliniai puodai, keramika, akmeniniai kapliai ir girnos. Šiame šaltinyje taip pat išskiriamos gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės, nešiotos magijos tikslais.
Palei Lietuvos sieną Ryt-\nprūsiuose rasti kauliniai dirbiniai (elnio ragai, kauliniai ietgaliai)\nyra priskiriami baltų plote iki šiol beveik visai neaptiktai ir todėl\nčia, galima sakyti, nežinomai paleolito kultūrai.
Mezolito žmogaus stovyklavietėse Lietuvoje buvo rasta daug\ntitnaginių ir kalninių įrankių (strėlių, ylų, peiliukų, kailiams gram-\ndyti gremžtukų, rėžtukų, durklų, ietgalių, žeberklų, kirvių). Lie-\ntuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svi-\ndrinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių\nyra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną,\nNerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne-\nmunės durpynuose.
Lietuvos akmens amžiaus dirbiniams priskirti kauliniai harpūnai ir durklai, titnaginiai įrankiai bei iečių galai, akmens kirvukai, gintariniai amuletai ir papuošalai, puodas ir grūdų trynimo akmuo.