Lietuvos akmens amžiaus dirbiniai – LT KB

Santrauka

Lietuvos akmens amžiaus dirbinių aprašyme minimi kauliniai dirbiniai, titnaginiai ir kalniniai mezolito įrankiai, moliniai puodai, keramika, akmeniniai kapliai ir girnos. Šiame šaltinyje taip pat išskiriamos gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės, nešiotos magijos tikslais.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Palei Lietuvos sieną Rytprūsiuose rasti kauliniai dirbiniai, įskaitant kaulinius ietgalius, priskiriami paleolito kultūrai.		c-001
t-002 Mezolito stovyklavietėse Lietuvoje rasta daug titnaginių ir kaulinių įrankių, tarp jų strėlių, ylų, peiliukų ir ietgalių.		c-002
t-003 Mezolito pabaigoje jau buvo bandoma lipdyti molinius puodus, o apie 4000 m. pr. Kr. pietvakarių Pabaltijyje pažinta keramika.		c-003
t-004 Neolito žemdirbiai dirvą pureno akmeniniais kapliais, o javus malė akmeninėmis girnomis.		c-005
t-005 Lietuvos pajūryje rastos gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės buvo nešiojamos magijos tikslais.		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Palei Lietuvos sieną Rytprūsiuose rasti kauliniai dirbiniai, įskaitant kaulinius ietgalius, priskiriami paleolito kultūrai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Palei Lietuvos sieną Ryt prūsiuose rasti kauliniai dirbiniai (elnio ragai, kauliniai ietgaliai) yra priskiriami baltų plote iki šiol beveik visai neaptiktai ir todėl čia, galima sakyti, nežinomai paleolito kultūrai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Mezolito stovyklavietėse Lietuvoje rasta daug titnaginių ir kaulinių įrankių, tarp jų strėlių, ylų, peiliukų ir ietgalių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Mezolito žmogaus stovyklavietėse Lietuvoje buvo rasta daug titnaginių ir kalninių įrankių (strėlių, ylų, peiliukų, kailiams gram dyti gremžtukų, rėžtukų, durklų, ietgalių, žeberklų, kirvių). Lie tuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svi drinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užne munės durpynuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Mezolito pabaigoje jau buvo bandoma lipdyti molinius puodus, o apie 4000 m. pr. Kr. pietvakarių Pabaltijyje pažinta keramika.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Į mezolito laikotarpio galą jau buvo pažįstamas ir pirmas prijaukintas gyvulys, būtent šuo, kuris tada vartotas ir mėsai (gy vos mėsos « konservavimas »)^3. Ar raginiai kirviai (« kapliai ») jau gali čia paliudyti kad ir primityvaus žemės ūkio užuomazgą, reikia labai abejoti. Neaišku, ar mezolito laikotarpio gale buvo pradėtos sėti sėklos. Rodos, jau buvo bandoma lipdyti molinius puodus. Apie 4000 m. pr. Kr. pietvakarių Pabaltijyje (Rytprūsiuose) jau buvo pažįstama keramika^4. Apie etninius santykius mezolito lai kais dar negalima kalbėti, kadangi, būdami klajokliais, žmonės vis dar gyveno neorganizuotais būriais, to žmogaus kilmė ir jo rasinė priklausomybė neaiški (kažin ar kada nors bus aiški). Jo dvasinis gyvenimas buvo persunktas magija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Lietuvos pajūryje rastos gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės buvo nešiojamos magijos tikslais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

gana daug Lietuvos pajūryje rastų gintarinių žmonių ir gyvulių figūrėlių. Jos buvo nešiojamos magijos tikslais, apsisaugoti nuo piktų dvasių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Neolito žemdirbiai dirvą pureno akmeniniais kapliais, o javus malė akmeninėmis girnomis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

keturkampiuose mediniuose trobesiuose, ateiviai ne tik augino gyvulius (kiaules, avis, ožkas), bet jie išvystė žemės darbą. Savo sklypams dar nenaudodami gyvulių traukiamosios jėgos, jie dirvą pureno lysvėmis, kaip daržų kultūrose, savo « rankos tąsa », būtent, akmeniniais kapliais, ir sėjo kviečius, miežius, sorą ; o malė akme ninėmis girnomis. Iš avių vilnos jie mokėjo išsiausti ir drabužį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai