Lietuvos akmens amžiaus dirbinių aprašyme minimi kauliniai dirbiniai, titnaginiai ir kalniniai mezolito įrankiai, moliniai puodai, keramika, akmeniniai kapliai ir girnos. Šiame šaltinyje taip pat išskiriamos gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės, nešiotos magijos tikslais.
Palei Lietuvos sieną Rytprūsiuose rasti kauliniai dirbiniai (elnio ragai, kauliniai ietgaliai) yra priskiriami baltų plote iki šiol beveik visai neaptiktai ir todėl čia, galima sakyti, nežinomai paleolito kultūrai.
Mezolito žmogaus stovyklavietėse Lietuvoje buvo rasta daug titnaginių ir kalninių įrankių (strėlių, ylų, peiliukų, kailiams gramdyti gremžtukų, rėžtukų, durklų, ietgalių, žeberklų, kirvių). Lietuvoje tos medžiotojų — žvejų kultūros, kuri visada vadinama svidrinės kultūros vardu (Swidry — prie Vyslos Lenkijoje), židinių yra ne maža^2. Mezolito įrankių gausiai aptikta palei upes Nemuną, Nerį, Merkį, Ūlą, Katrą, paežerėse nuo Lydos iki Alytaus ir Užnemunės durpynuose.
Lietuvos akmens amžiaus dirbiniams priskirti kauliniai harpūnai ir durklai, titnaginiai įrankiai bei iečių galai, akmens kirvukai, gintariniai amuletai ir papuošalai, puodas ir grūdų trynimo akmuo.