Lietuvių bajorų antspaudai ir signetės

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lietuviai, tiesą sakant, neturėjo savo heraldikos, kuri yra viduramžių padaras, išsirutuliojęs Pietų Europoje, bet žymesni asmenys pasirinkdavo patinkamus antspaudus, kuriais vietoj parašų patvirtindavo savo raštus - taip, kaip romėnai9. Lie­ 9 Neseckis (Herbarz Polski. - T. VIII. - S. 242) teigia, kad Sapiegų giminės protėvio herbe buvo pavaizduotos trys lelijos. Toliau sako: „Narimantas buvo pirmasis, kuris Hipokentaurą pakeitė Vytimi, Giedraitis - Rože, Daumantas - Stumbro galva; Gediminas vietoj vieno Stulpo naudojo tris, Kaributas iš pradžių turėjo Erelį su Vytimi, o vėliau Mėnulį su Kryžiais. Kunigaikščiai Rožinskiai savo herbe pavaizdavo kryžius, kabančius ant medžio kamieno, o kiti, dar prieš Lenkijos ir Lietuvos uniją, savo herbams panaudojo senuosius bajoriškus ženklus, arba, savuosius užleidę, ėmė vartoti naujus “. Tas, kuris mums išsakė priekaištą, kad mes lietuvius apdovanojome herbais jau tais laikais, kai dar niekur jie nebuvo žinomi, pasakė nesąmonę. Kilmės, giminės arba asmens ženklai yra tokie seni, kaip ir pati žmonių visuomenė, nes visuomet egzistuoja ir būtinybė diferencijuoti žmones. Jeigu kas nors yra šiek tiek susipažinęs su Indijos, Kinijos ar Bretanės istorija iki pat Europos pietvakarinės dalies, tas gali paliudyti, jog ten buvo naudojami arba individualūs, arba tam tikrų šeimų, arba tautų ženklai, signetai, vėliavos, skydai ir t. t. Jų atsiradimo pradžia dingsta amžių glūdumoje, paliesdama pačią visuomenės užuomazgą*'*. 402 tuviai juos nešiodavosi kaip signetes; mirus tėvui, ta pačia Signete dažnai naudodavosi sūnus ir jo įpėdiniai, jeigu kuriam nors neateidavo į galvą savo signetėje išraižyti ką nors kita