t-001vidutinis
Žymesni lietuviai antspaudais vietoj parašų patvirtindavo savo raštus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 401-402
Lietuviai, tiesą sakant, neturėjo savo heraldikos, kuri yra viduramžių padaras, išsirutuliojęs Pietų Europoje, bet žymes ni asmenys pasirinkdavo patinkamus antspaudus, kuriais vie toj parašų patvirtindavo savo raštus - taip, kaip romėnai9. Lie 9 Neseckis (Herbarz Polski. - T. VIII. - S. 242) teigia, kad Sapiegų giminės protėvio herbe buvo pavaizduotos trys lelijos. Toliau sako: „Na rimantas buvo pirmasis, kuris Hipokentaurą pakeitė Vytimi, Giedrai tis - Rože, Daumantas - Stumbro galva; Gediminas vietoj vieno Stul po naudojo tris, Kaributas iš pradžių turėjo Erelį su Vytimi, o vėliau - Mėnulį su Kryžiais. Kunigaikščiai Rožinskiai savo herbe pavaizdavo kryžius, kabančius ant medžio kamieno, o kiti, dar prieš Lenkijos ir Lietuvos uniją, savo herbams panaudojo senuosius bajoriškus ženklus, arba, savuosius užleidę, ėmė vartoti naujus “. Tas, kuris mums išsakė priekaištą, kad mes lietuvius apdovanojome herbais jau tais laikais, kai dar niekur jie nebuvo žinomi, pasakė nesąmonę. Kilmės, giminės arba asmens ženklai yra tokie seni, kaip ir pati žmonių visuomenė, nes vi suomet egzistuoja ir būtinybė diferencijuoti žmones. Jeigu kas nors yra šiek tiek susipažinęs su Indijos, Kinijos ar Bretanės istorija iki pat Eu ropos pietvakarinės dalies, tas gali paliudyti, jog ten buvo naudojami arba individualūs, arba tam tikrų šeimų, arba tautų ženklai, signetai, vėliavos, skydai ir t. t. Jų atsiradimo pradžia dingsta amžių glūdumoje, paliesdama pačią visuomenės užuomazgą*'*. 402 tuviai juos nešiodavosi kaip signetes; mirus tėvui, ta pačia Sig nete dažnai naudodavosi sūnus ir jo įpėdiniai, jeigu kuriam nors neateidavo į galvą savo signetėje išraižyti ką nors kita