Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės ke liauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę. Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovauja mi išsirinkto vado, persikėlė per jū rą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų.
9 4 .\n52\nTas žygis buvo paskubomis ir slap\nta suruoštas, ir todėl didysis magist\nras tuokart mažai teturėjo svetimša\nlių, juk nesigarsino po visą Europą, \no slapčia iš Marienburgo išplaukė \nVysla laivais, paskui jūros įlanka \nįplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai \nbendrais bruožais ir ne taip išsamiai \napie šitai pasakoja.
Man vis dėlto atrodo, kad įvykis, aprašytas Petro Olai „Danų kronikoje", yra kaip tik tas, kuris, viena vertus, atbloškė Riuri- ką ir jo variagus į Rusiją, kita ver tus, galbūt tariamąjį Palemoną su draugais - į Lietuvą. Juk šis kroniki ninkas pasakoja, kad apie 880 me tus, viešpataujant Danijoje karaliui Kanutui (Cnud), kai dėl pragaištingo nederliaus visiems gyventojams trū ko grūdų, buvo įsakyta kas trečią žmogų išvaryti iš valsčiaus visiems laikams. Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovauja mi išsirinkto vado, persikėlė per jū rą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų.
Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebu vo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Ka rolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu siasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją.
7 ## Puslapis 24 ĮVADAS Lenkijos miestų, jau XII amžiuje dėl savo prekybinių ryšių bu vo žinoma net Rytuose. Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės ke liauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) sko linga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtau čių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juo dajam.
Energingas Garteno (Gar dino) vadas, įsiveržęs į Danijos žemes Revelio apylinkėse, jas siaubingai nuniokojo0, o per Didžiosios savaitės pasnin ką ginkluoti žemaičiai įsiveržė į Memelio apylinkes, užėmė miestą, nužudė apie 70 žmonių, sudegino visą miestą ir daug kaimyninių naujakrikščiams priklausiusių sodybų6, didelių C Taigi J e r o s c h i n, c. 335 ir Epito mator, Gadebusch Livl. Jahrb. B. 1,402, nurodo kitus Šiaurės šalių šaltinius žinioms apie tą nepaprastą šaltį papildyti. Łukasz Dawid, S c h ū t z, p. 59. A 1 b. K r a n t z i i Wandal, L. VIII c. 7. d Be D u s b u r g o, c. 336, byloja Dip lomą Biskupa Eberharda Warmińskie go, 1325 m.: Idem gentiles Lytwini an no dom. MCCCXXIII, in carniprivio intraverunt Revaliam terram regis Da cie in partibus Lyvonie ac eciam Epis copatum Tarbetensem, quas rapinis et incendiis exsiccialiter? destruxerunt oc cidentes et capientes quatuor millia ho minum sexus promiscui et quingentas duas parochiales ecclesias cum sacra mentis ecclesie comburentes etc. [Taip pat pagonys lietuviai Viešpaties me tais 1323-iais per Užgavėnes įsiver žė į Danijos karalystės Revelio že mę Livonijos srityse ir net Dorpato vyskupiją, kurias piešdami ir degin dami iki pamatų sugriovę sunaiki no ir pagrobė 4 000 vyrų ir moterų ir 42 parapijų bažnyčias su bažnyti niais sakramentais sudegino ir kt.], e D u s b. c. 337. vadina tria circumia- centia Castra neophytorum [trys ap link esančios naujakrikščių pilys]; Epitomator vadina: tres domus refugii in propinquo sitae [trys priebė- gos namai, artimai išsidėstę]. J a r o- 68 ## Puslapis 85 I KNYGA ir mažų laivų, žodžiu, sunaikino viską, ką tik buvo galima plėnimis paleisti, tik kryžiuočių pilis išliko sveikaf.
Ar ba, priešingai, po vandeniu slypin čiais rifais klastingai prigaudavo pir klius, išdrįsusius, Lietuvai su Prūsi ja ėmus prekiauti, leistis į pirmąją kelionę sieliais.
5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Gal dėl to, kad ta nuostabi upė vi liojo ir masino prie savo krantų vie nišus, klajojančius po gūdžias girias senovės lietuvius ir jų vaidilas. Ar ba, priešingai, po vandeniu slypin čiais rifais klastingai prigaudavo pir 16 ## Puslapis 33 I KNYGA klius, išdrįsusius, Lietuvai su Prūsi ja ėmus prekiauti, leistis į pirmąją kelionę sieliais.