Lietuvos istorijos žinių lobynas
Istorinis objektas
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Žymiausių mirusiųjų kūnai būdavo deginami ant laužo, sukrauto šiaurinėje milžinkapio pusėje. Skenduolių ir plėšikų nužudytųjų kapai būdavo pridengiami šakų laužu, kurį kasmet tam tikrą dieną padegdavo.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Žymiausių mirusiųjų kūnai būdavo deginami ant laužo, sukrauto šiaurinėje milžinkapio pusėje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Deginant žymiausių mirusiųjų kūnus, kapo kalnelio arba kapvietei paruošto milžinkapio (žiūrėk VIII letelės piešinį, paimtą iš Foigto) šiaurės pusėje būdavo sukraunamas laužas, ant kurio įrengiamas guolis iš šiaudų.
Skenduolių ir plėšikų nužudytųjų kapai būdavo pridengiami šakų laužu, kurį kasmet tam tikrą dieną padegdavo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Lietuviai turėjo paprotį skenduolių arba plėšikų nužudytųjų kūnus laidoti toje vietoje, kur atrado. Šiuo atveju, kadangi tokių atsitikimų dažniausiai pasitaikydavo miške, kapą pridengia laužu iš kokių nors medžių šakelių ir jį kasmet tam tikrą dieną kas nors padegdavo; sako, kad tai būdavo daroma niekam nematant.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 2 |