Per dvi savaiti Vytau\ntas vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais Smolenske. Mas\nkvos kunigaikštienė grįžo į savo sostinę su brangiomis do\nvanomis, auksu ir sidabru papuoštais paveikslais, net dalį\nKristaus Kančios relikvijos atsivežė į Maskvą, ir visu tuo la\nbai džiaugėsi, bet pagalbos iš Maskvos Vytautas vis dėlto\nnegavo^3 ). Su Lenkija Vytauto santykiai tada buvo blo-\n\n(^1) ) Proch.
Kad laimėjimas būtų tikresnis, no\nrėjo patraukti į savo pusę ir Maskvą. Per dvi savaiti Vytau\ntas vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais Smolenske. Mas\nkvos kunigaikštienė grįžo į savo sostinę su brangiomis do\nvanomis, auksu ir sidabru papuoštais paveikslais, net dalį\nKristaus Kančios relikvijos atsivežė į Maskvą, ir visu tuo la\nbai džiaugėsi, bet pagalbos iš Maskvos Vytautas vis dėlto\nnegavo^3 ).
Legendą apie šventojo kryžiaus relikvijos pagrobim ą pasa\nkoja J. Dlugošas dviem atvejais: 1) savo Lenkijos istorijos pra\ndžioje, Lenkijos kalnų aprašym e (Jana Dtugosza rocznlki czyll \nkroniki slawnego Krolestwa Polsklego. Warszawa, 1962, p. 157— \n158), bet čia nenurodo jokios tikslios dalos; 2) pasakojime, kaip, \n1370.XI.5 mirus Lenkijos karaliui Kazimierui, Algirdas. Kėstutis Ir \nLiubartas atsiėmė iš lenkų Volynės Vladimirą; čia J. Dlugošas pri\nduria, kad. nepasitenkindami tuo, Algirdas su Kėstučiu nusiaubė \nLenkijos Sandomiro kraštą ligi Šventojo Kryžiaus vienuolyno ir \npagrobė relikviją.