Jurgis Radvila su broliu paveldėjo mūrinį Goštautų namą priešais Šv. Jono bažnyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutorius, su broliu gavo palikimo mūrinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mūrinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mikalojus Kristupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipovo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės.
Apie 1601 metus Goštautų ir Filipovo namai Albrechto Radvilos laikais buvo sujungti ir gavo bendrą Kardinalijos pavadinimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo laikomos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinalijos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo kartu sujungti Albrechto Radvilos laikais, gavo bendrą Kardinalijos pavadinimą, išlikusį iki mūsų laikų. Tačiau ištisiniai pastatai, kokius matome dabar, atsirado jau antrojoje XVIII amžiaus pusėje.
Kardinalija buvo vienas didžiausių Vilniaus namų, iškilęs Jurgio Radvilos lėšomis tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
## Puslapis 314 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS ir valdant jo pirmtakui, mieste radosi vis didingesnių ir puošnesnių pastatų. Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vilniaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikščio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70. Vietoje senosios medinės buvo užbaigta ir pašventinta maža, bet graži Šv.