Santrauka
Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vil niaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikš čio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70. 70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū damas Vilniaus vyskupijos koadju torius, su broliu gavo palikimo mū rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo - kartu sujungti Albrechto Radvilos lai kais, gavo bendrą Kardinalijos pa vadinimą, išlikusį iki mūsų laikų.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vil niaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikš čio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70. | c-001 | |
| t-002 70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū damas Vilniaus vyskupijos koadju torius, su broliu gavo palikimo mū rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. | c-002 | |
| t-003 Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo - kartu sujungti Albrechto Radvilos lai kais, gavo bendrą Kardinalijos pa vadinimą, išlikusį iki mūsų laikų. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vil niaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikš čio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 314
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS ir valdant jo pirmtakui, mieste radosi vis didingesnių ir puoš nesnių pastatų. Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vil niaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikš čio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70. Vietoje senosios medinės buvo užbaigta ir pašventinta maža, bet graži Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū damas Vilniaus vyskupijos koadju torius, su broliu gavo palikimo mū rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū damas Vilniaus vyskupijos koadju torius, su broliu gavo palikimo mū rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mū rinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi kalojus Kristupas, Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipo- vo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo - kartu sujungti Albrechto Radvilos lai kais, gavo bendrą Kardinalijos pa vadinimą, išlikusį iki mūsų laikų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo lai komos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinali jos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo - kartu sujungti Albrechto Radvilos lai kais, gavo bendrą Kardinalijos pa vadinimą, išlikusį iki mūsų laikų. Tačiau ištisiniai pastatai, kokius ma tome dabar, atsirado jau antrojoje XVIII amžiaus pusėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |