t-001vidutinis
1621 metais Petras Korkonas rašė, kad Petro Goštauto pasodinta liepa buvo vešli, drūta ir vadinta Goštauto liepa.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Čia pirmiausia mūsų lietuvių tauta Dievui nusilenkė, kai anuomet Šv. Pranciškaus vienuolius, kunigus, į Vilnių tas pats Petras Goštautas atkvietė, dar prieš 80 metų iki Jogailos viešpatavimo; o vienas medis, liepa, priešais senosios bažnyčios duris, kurią pats Goštautas savo rankomis buvo pasodinęs, kaip 1621 metais rašė maldingasis kunigas Petras Korkonas, Antakalnio 29 ## Puslapis 46 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Didelė ir galinga buvo Algirdo viešpatija: šalys, jo valdžioje buvusios, driekėsi nuo Brastos iki Možaisko į rytus ir nuo Baltijos krantų iki Juodosios jūros į pietus. Vis dėlto ne tokios jėgų įtampos iš lietuvių reikalavo šio karžygio ekspedicijos į Rusią, kokie būdavo kruvini mūšiai su Ordinu. Ir todėl, nepaisant viso Algirdo veiklumo, Lietuvos sostinė keletą kartų, jam gyvam esant, buvo žiauriai nuniokota. Laimė, kad šio valdovo narsa visada valiodavo išgelbėti miestą nuo visiškos pražūties. Pirmą kartą 1365 m., kai didysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodamasis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Karaliaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė į Lietuvą21. Nemažas būrys, vadovaujamas paties Vinricho, sudeginęs visus valsčius nuo Labūnavos iki pat Kernavės ir Maišiagalos, priartėjo prie Vilniaus pilių. Tačiau keturių Butauto tarnų perbėgimas naktį iš kryžiuočių stovyklos į Vilnių suardė didžiojo magistro karinius planus, ir šis pabūgęs, kad jo užmojai netikėtai užpulti gintis pasiryžusią Lietuvą bus atskleisti, tuojau pat nutraukė apgultį ir bėgo, klebonas, net jo laikais vešli, drūta ir virš bažnyčios išsistiebusi buvo matoma, ir visų buvo vadinama Goštauto liepa." Šiame teiginyje apie pirmąją Šv. Petro bažnyčią klystama nurodant pastatymo laiką.