t-001vidutinis
1621 metais Petras Korkonas rašė, kad Petro Goštauto pasodinta liepa buvo vešli, drūta ir vadinta Goštauto liepa.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Čia pirmiau sia mūsų lietuvių tauta Dievui nu silenkė, kai anuomet Šv. Pranciškaus vienuolius, kunigus, į Vilnių tas pats Petras Goštautas atkvietė, dar prieš 80 metų iki Jogailos viešpatavimo; o vienas medis, liepa, priešais seno sios bažnyčios duris, kurią pats Goš tautas savo rankomis buvo pasodinęs, kaip 1621 metais rašė maldingasis kunigas Petras Korkonas, Antakalnio 29 ## Puslapis 46 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Didelė ir galinga buvo Algirdo viešpatija: šalys, jo valdžioje buvusios, driekėsi nuo Brastos iki Možaisko į ry tus ir nuo Baltijos krantų iki Juodosios jūros į pietus. Vis dėlto ne tokios jėgų įtampos iš lietuvių reikalavo šio karžygio ekspedicijos į Rusią, kokie būdavo kruvini mūšiai su Ordi nu. Ir todėl, nepaisant viso Algirdo veiklumo, Lietuvos sos tinė keletą kartų, jam gyvam esant, buvo žiauriai nunioko ta. Laimė, kad šio valdovo narsa visada valiodavo išgelbėti miestą nuo visiškos pražūties. Pirmą kartą 1365 m., kai di dysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodama sis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Kara liaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė į Lie tuvą21. Nemažas būrys, vadovaujamas paties Vinricho, su deginęs visus valsčius nuo Labūnavos iki pat Kernavės ir Maišiagalos, priartėjo prie Vilniaus pilių. Tačiau keturių Butauto tarnų perbėgimas naktį iš kryžiuočių stovyklos į Vilnių suardė didžiojo magistro karinius planus, ir šis pa būgęs, kad jo užmojai netikėtai užpulti gintis pasiryžusią Lietuvą bus atskleisti, tuojau pat nutraukė apgultį ir bėgo, klebonas, net jo laikais vešli, drūta ir virš bažnyčios išsistiebusi buvo matoma, ir visų buvo vadinama Goštauto liepa." Šiame teiginyje apie pirmąją Šv. Petro bažnyčią klystama nurodant pastatymo laiką.