Miršta ramūs tik tuomet, kai pernelyg užsitęsęs gyveni mas jiems jau netenka bet kokio žavesio; tuomet seniai, pasisotinę gyvenimo ir pramogų, surengia giminėms ir bičiuliams vaišes, dedasi ant galvų gėlių vainikus ir, bai giantis puotai, puola į jūros.
Miršta ramūs tik tuomet, kai pernelyg užsitęsęs gyveni mas jiems jau netenka bet kokio žavesio; tuomet seniai, pasisotinę gyvenimo ir pramogų, surengia giminėms ir bičiuliams vaišes, dedasi ant galvų gėlių vainikus ir, bai giantis puotai, puola į jūros.
Miršta ramūs tik tuomet, kai pernelyg užsitęsęs gyvenimas jiems jau netenka bet kokio žavesio; tuomet seniai, pasisotinę gyvenimo ir pramogų, surengia giminėms ir bičiuliams vaišes, dedasi ant galvų gėlių vainikus ir, baigiantis puotai, puola į jūros gelmes“3.