t-001vidutinis
Miršta ramūs tik tuomet, kai pernelyg užsitęsęs gyveni mas jiems jau netenka bet kokio žavesio; tuomet seniai, pasisotinę gyvenimo ir pramogų, surengia giminėms ir bičiuliams vaišes, dedasi ant galvų gėlių vainikus ir, bai giantis puotai, puola į jūros.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 37
Miršta ramūs tik tuomet, kai pernelyg užsitęsęs gyvenimas jiems jau netenka bet kokio žavesio; tuomet seniai, pasisotinę gyvenimo ir pramogų, surengia giminėms ir bičiuliams vaišes, dedasi ant galvų gėlių vainikus ir, baigiantis puotai, puola į jūros gelmes“3.