Moneta buvo auksinė ir didelė kaip lenkiškas varinis grašis. Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir pran cūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besire miantis į žemę; jo kairė koja.
Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir pran cūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besire miantis į žemę; jo kairė koja.
Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis.
1837 metais Pružanų maršalka ponas Bulgarinas įsigijo monetą, kuri buvo rasta Baltvyžių girioje. Ji auksinė, didelė kaip lenkiškas varinis grašis. Vienoje jos pusėje pavaizduotas žmogaus, neturinčio nei barzdos, nei plaukų (tarytum kokios nuotakos), 4 8 0 biustas