Istorinis objektas

Baltvyžių girios auksinė moneta

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir pran cūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besire miantis į žemę; jo kairė koja.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 490

Kitoje pusėje (ji yra visiškai tokia pat kaip ir ankstesnė, tik vaizdas atvirkščias), kaip ir prancūziškose monetose, pavaizduotas riteris su romėnišku šalmu ir šarvais, sėdintis ant žemės, pakėlęs dešinę koją, o pėda besiremiantis į žemę; jo kairė koja ištiesta; riterį puola lokys, stovintis ant užpakalinių letenų, su išžiotais nasrais ir ištiestomis priekinėmis letenomis.

t-002vidutinis

Moneta buvo auksinė ir didelė kaip lenkiškas varinis grašis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 489-490

1837 metais Pružanų maršalka ponas Bulgarinas įsigijo monetą, kuri buvo rasta Baltvyžių girioje. Ji auksinė, didelė kaip lenkiškas varinis grašis. Vienoje jos pusėje pavaizduotas žmogaus, neturinčio nei barzdos, nei plaukų (tarytum kokios nuotakos), 4 8 0 biustas