Narbutas rašė, kad ąžuolo amalas jo aplinkoje buvo didelė retenybė. Šis tėvynės paminklų brangintojas liepė iš trūnijusiame šio ąžuolo kamiene įrengti kabinetą, turintį 7 uolekčių, 18 co lių skersmenį, kuriame dabar jis laiko retų senienų kolekciją ir istorijos veikalus apie krašto praeitį. Mitologinis šio ąžuolo vardas yra Baublys (Baublis); žemaičių tarmėje tai turėtų reikšti buliaus balso apibūdinimą, balso, kokiu nebliauna nei karvė, nei jautis14.
Šis tėvynės paminklų brangintojas liepė iš trūnijusiame šio ąžuolo kamiene įrengti kabinetą, turintį 7 uolekčių, 18 co lių skersmenį, kuriame dabar jis laiko retų senienų kolekciją ir istorijos veikalus apie krašto praeitį.
Apie tai papa sakosime straipsnyje „Šventyklos“. Neseniai buvo aptiktas kadaise milžiniškas ir labai senas jau benudžiūstantis ąžuolas; kadangi jis išliko, todėl teisingai manoma, kad jis garbintas kaip šventasis. Jį atrado pats ponas Dionizas Paškevičius Bardžių dvare, Žemaitijoje, arti Kražių, prie vieškelio į Raseinius, tarp Nemakščių ir Kaltinėnų mies telių. Šis tėvynės paminklų brangintojas liepė iš trūnijusiame šio ąžuolo kamiene įrengti kabinetą, turintį 7 uolekčių, 18 co lių skersmenį, kuriame dabar jis laiko retų senienų kolekciją ir istorijos veikalus apie krašto praeitį. Mitologinis šio ąžuolo vardas yra Baublys (Baublis); žemaičių tarmėje tai turėtų reikšti buliaus balso apibūdinimą, balso, kokiu nebliauna nei karvė, nei jautis14.
Mitologinis šio ąžuolo vardas yra Baublys (Baublis); žemaičių tarmėje tai turėtų reikšti buliaus balso apibūdinimą, balso, kokiu nebliauna nei karvė, nei jautis14.
Mitologinis šio ąžuolo vardas yra Baublys (Baublis); žemaičių tarmėje tai turėtų reikšti buliaus balso apibūdinimą, balso, kokiu nebliauna nei karvė, nei jautis14. Matyt, tai buvo vienas ąžuolų pranašautojų, iš ku rio sutrūnijusio vidaus pasigirsdavo balsas, panašus į buliaus baubimą. Apie tai skaitytojas dar ras užsiminta straipsnyje „Pranašavimai“. Turime dar nenuginčijamą faktą apie ąžuolą, didesnį už Baublį.