Santrauka

Narbutas rašė, kad ąžuolo amalas jo aplinkoje buvo didelė retenybė.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas rašė, kad ąžuolo amalas jo aplinkoje buvo didelė retenybė.
global_idt-189669
c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašė, kad ąžuolo amalas jo aplinkoje buvo didelė retenybė.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Žinoma, kas tas krūmas, nenumetantis žiemą lapų, dau­ ginasi iš sėklų, esančių gražiose baltose uogose, kurios nunoks­ ta žiemą ir paukščių yra godžiai lesamos; šios sėklos niekad nesudygsta žemėje, o sudygsta ant kito medžio šakos, kur jas užneša paukščiai su uogomis; dėl savo klijingo paviršiaus jos, atsitiktinai prilipusios, tenai ir sudygsta; šie krūmai, kupeto­ mis augdami ant medžių, užauga sieto dydžio. Nežinau, ar, be beržo ir ąžuolo, amalas auga kituose medžiuose; ąžuolo ama­ las pas mus dabar yra net didelė retenybė. Vis dėlto galimas daiktas, kad amalą įveisdavo medžiuose dirbtiniu būdu; todėl reikėtų manyti, jog senovės žyniai mokėjo šventąjį ąžuolą taip apauginti amalu, kad jo lapai būtų nepaprastai tankūs, o žie­ mą amalo žaluma nuspalvintų jo vainiką.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai