Santrauka
Narbutas aiškina, kad alus senovės lietuviams buvo svarbiausias svaiginamasis gėrimas ir įėjo į slapiasias aukas arba vaišes. Narbutas nurodo, kad duona ir alus buvo visų aukų pagrindas, naudojamas sutinkant ar išleidžiant svečius ir apeigose.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas aiškina, kad alus senovės lietuviams buvo svarbiausias svaiginamasis gėrimas ir įėjo į slapiasias aukas arba vaišes.
| c-001 | |||
t-002 Narbutas nurodo, kad duona ir alus buvo visų aukų pagrindas, naudojamas sutinkant ar išleidžiant svečius ir apeigose.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas nurodo, kad duona ir alus buvo visų aukų pagrindas, naudojamas sutinkant ar išleidžiant svečius ir apeigose.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tačiau visų aukų pagrindas buvo duona ir alus. Ar sutinkant ką nors, ar išleidžiant, duoną ir alų aukodavo namų dievams ir vaišindavo jais svečią. Atnašau jant mažą auką namiškių susibūrime arba ant aukuro, kai bū davo atliekamos kokios nors apeigos, be duonos ir alaus ne būdavo galima apsieiti.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |