Тоерреn M

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip buvo pastatytas ir išgriautas malūnas Tuo metu daug kilmingų ir galingų Varmės vyrų, matydami, kad dievas padeda kovoti broliams, pajuto tokią didelę sąžinės graužatį, kad su namais bei savo šeimynomis246 persikėlė pas Baigos brolius, o šie, jiems atvykus, sustiprėjo ir pastatė prie upės malūną 245 Prūsiškoji Baigos pilis buvusi Aismarių kranto kyšulyje, per 25 m virš jūros lygio, sausumos prieigas dengusios pelkės. Paėmę pilį, kryžiuočiai čia įsitvirtino, pastatė mūrinę pilį, o šalia jos rytų pusėje — didelį papilį (Тоерреn M., HCCP, p. 203; Boetticher A., Die Bau.., 2, p. 17—18).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Ieškodamas centrinės baltų Romovės resp. Romuvos Nadruvoje, M. Pretorijus (1664— 1684 m. gyvenęs Nibudžiuose, į šiaurės rytus nuo Gumbinės) rašęs, kad, jo nuomone, Romovė resp. Romuva galėjusi būti prie Biserkiemio (netoli Gumbinės) ant kalvos, tada vadintos Sidabro kalnu, kur aptinkama įvairių radinių, be kita ko — pentinų, lenkto ir sukto sidabro (Prätorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 1, § XXII, r. 1. (WU) 152; r. p. (MA) 271—272; š. p. 564—565). M, Tepenas atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romene rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio (Тоерреn M., HCGP, p. 26—27 ir žemėlapis).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

385 D.— Wiclantsort, Jer.— Witlandisort. Turbūt Vitlando galas, t. y. Sembos pusiasalio\npietvakarių kampas (Тоерреn M., Historisch.., p. 21).