Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
4 teiginiai4 įrašai2 ryšiai
Wulfstanas buvo keliautojas ir autorius, pirmasis pats matęs aprašomą rytų Pabaltijo kraštą. Iš Haithabu, dar vadinamo Schleswigu, jis buriniu laivu atvyko iki Truso, todėl jo pasakojimas išsiskyrė tiesiogine patirtimi. Apibūdindamas aisčių žemę, Wulfstanas teigė, kad ji buvo labai didelė, joje netrūko medaus ir žuvies, o aisčiai tarpusavyje dažnai kariaudavo. Ypač įdomiai jis pasakojo apie prūsų laidojimo papročius: aisčiai, pasak jo, mokėjo išlaikyti lavonus užšaldytus net vasaros karščių metu.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Gebėjimai |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
|
Patikrinti teiginiai
Wulfstanas pasakojo apie prūsų laidojimo papročius ir teigė, kad aisčiai mokėjo išlaikyti užšaldytus lavonus vasarą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tad alaus « aisčiai » nedarą. Įdomiai Wulfstanas pasakojo apie prūsų laidojimo papročius. «Aisčiai» moką išlaikyti užšaldytus lavonus net vasaros karščių metu.
Wulfstanas rašė, kad aisčių žemė buvo labai didelė, joje buvo daug medaus ir žuvies.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jų metu žymioji dalis turto, kuris į 5-6 dalis 5-6 mylių atstume išskirstomas, tekdavusi tam, kuris su savo žirgu pirmasis pasiekdavęs toliausiai padėtą didžiąją dalį. Panašios lenktynės Prūsuose yra paliudytos dar XVI-XVII amž. Apie « aisčių » žemę Wulfstanas pasakoja, kad ji esanti labai didelė, o joje esą daug medaus ir žuvies. Tarp savęs aisčiai daug kariaują.
Wulfstanas buvo jūrininkas, lankęsis Baltijos jūros pakraščių kraštuose ir perdavęs žinių karaliui Alfredui Didžiajam.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tas žinias jis sako gavęs iš kažkokio jūrininko Wulfstano, kuris tuose kraštuose lankęsis. Istoriografijoj tos žinios ir žinomos kaip Wulfstano (^1) ) Klim.
Wulfstanas buvo pirmasis autorius, pats matęs aprašomą rytų Pabaltijo kraštą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dažnai miglotos ankstyvesnių autorių žinios apie rytų Pabaltijį buvo atėjusios netikrais ir vingiuotais keliais. Wulfstanas buvo pirmasis, kuris pats matė aprašomą kraštą. Iš Haithabu (Schleswige) keliautojas buriniu laivu atvyko iki Truso (Drausensee).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 3 | 3 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |