Dusburgietis teigia, kad didelę dalį prūsiškųjų ir kitų baltiškųjų vietovardžių bei asmenvardžių rekonstrukcijų pateikė akad. Dusburgietis teigia, kad mažiulio tyrimai rodo, kad jų skirtingumo laipsnis kur kas mažesnis, negu iki šiol buvo įprasta manyti8. Dusburgietis teigia, kad 191—197; Prūsų kalbos paminklai / Parengė Mažiulis V.; to paties, Baltų...; to paties, Seniausias baltų..., p. 125—131; Kuzavinis K.
Ilgainiui pavyko nustatyti prūsų kalbos vietą baltų kalbų šeimoje: prigijo nuomonė, kad ji esanti artimiausia lietuvių bei latvių kalbų giminaitė, artimesnė lietuvių negu latvių kalbai, išlaikiusi daugiau archaizmų negu lietuvių kalba ir t. t.7 Taigi vakarų baltų (prūsų) tarmės, daugeliu atvejų archaiškesnės už rytų baltų (lietuvių-latvių) tarmes, nuo pastarųjų skiriasi, tačiau V. Mažiulio tyrimai rodo, kad jų skirtingumo laipsnis kur kas mažesnis, negu iki šiol buvo įprasta manyti8.
Kuršių nerijos vardą pasidarė Ordino raštininkai pagal Kuršo vyskupystės pavadinimą (taip atsirado ir Kuršių marių pavadinimas). Nuo XV a. vidurio Ordino dokumentuose atsiranda lytis Neringe. Lietuvių kalba težinojusi tokius Kuršių nerijos pavadinimus: Kopos (Kopai), Kalnai, Pajūriai (Pajūrės), Randavos (Mažiulis V., Dėl Neringos..., p. 301—315).
6 Bopp F. Über die Sprache...; Nesselmann G. Die Sprache...; to paties, Thesaurus...; Endzelīns J. Senprūšu valoda; Būga K. Rinktiniai raštai, t. 1, 3; Mikalauskaitė E. Priešreformacinių...,.p. 102—106; Matusevičiūtė I. Kiek naujos medžiagos..., p. 10—18; Мажюлис В. Заметки..., c. 191—197; Prūsų kalbos paminklai / Parengė Mažiulis V.; to paties, Baltų...; to paties, Seniausias baltų..., p. 125—131; Kuzavinis K. Prūsų kalba; MLTE, t. 2, p. 935—936; Schmalstieg W. R. An Old Prussian Grammar...; Steponavičienė I. Dėl lietuviškų vietovardžių..., p. 163— 168; Топоров B. H. Прусский язык...; Kubicka W. Bibliografia...; Lietuvos TSR bibliografija, Ser. А. Т. 1, р. 483—488 (prūsų kalbos ir raštijos paminklai).