Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
9 teiginiai13 įrašų0 ryšių
Narbutas mini, kad Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potockio ir Suroveckio raštuose. Pasak Teodoro Narbuto, Tunmanas tyrimais rodė, kad lietuvių tautos tėvai, atsikėlę prie Baltijos jūros, užėmė Sembą ir gintaro kasyklas. Narbutas rašo, kad Tunmanas lietuvius kildino iš gaujos bėglių, apie 550 metus įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Pažiūros |
|
| |
| Gebėjimai |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Narbutas mini, kad Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potockio ir Suroveckio raštuose.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Apie tai byloja ir pats žibintas aiškus šviesos atributas**. 30 Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potockio raštuose, Suroveckio studijoje (Rocznik Towarzystwa Przyjaciol Nauk. - Warszawa, 1812).
Pasak Teodoro Narbuto, Tunmanas tyrimais rodė, kad lietuvių tautos tėvai, atsikėlę prie Baltijos jūros, užėmė Sembą ir gintaro kasyklas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma dera laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tunmanas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2. Tačiau visų seniausia jų gyvenvietė turėtų būti prie Nemuno vagos dešinės dalies, ligi šiol vadinamos Ruse arba slaviškai Rusne, Rusnia.
Narbutas rašo, kad Tunmanas lietuvius kildino iš gaujos bėglių, apie 550 metus įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Ar galima tuo remiantis daryti prielaidą, kad Prūsija Jordano laikais vadinosi Vidivarija, kad šis tautų lydinys yra tikras ir vienintelis lietuvių protėvis? Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavėjęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią turėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimšalio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos.
Tunmanas teigė, kad Honorijaus III 1224 metų bulėje vietoj „Wirlandia“ reikia skaityti „Witlandia“.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr. 5, 53).
Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė jęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavėjęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią turėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimšalio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos. Jo pateikti lingvistiniai įrodymai, lietuvio nuomone, ne 1 Ad littus Oceani, ubi tribus faucibus fluenta Vistula ebibitur, Vidivarii (alii legunt Vidioarii), resident ex diversis nationibus aggregati (Capite 5).
265), ten vietoj (Wirlandia rei kia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Unter suchungen ettr.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr. 5, 53). Taip pat apie skirtingas šalis rašo Alberichas savo 1228 metų kronikoje (Leibnitz: Access.
Nepalyginti rimtes nis yra mūsų amžininkų istorikų priekaištas Tunmanui, būtent kad gerbiamasis aiškintojas pakeitė kai kuriose jų dalyse linijas ir tarp jų sudėliojo kitus skyrybos ženklus, tad ir visas jo aiškinimas yra paviršutiniškas, klaidingas bei.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Nepalyginti rimtesnis yra mūsų amžininkų istorikų priekaištas Tunmanui, būtent kad gerbiamasis aiškintojas pakeitė kai kuriose jų dalyse linijas ir tarp jų sudėliojo kitus skyrybos ženklus, tad ir visas jo aiškinimas yra paviršutiniškas, klaidingas bei paremtas prasimanymais.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 6 | 10 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |