Narbutas mini, kad Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potockio ir Suroveckio raštuose. Pasak Teodoro Narbuto, Tunmanas tyrimais rodė, kad lietuvių tautos tėvai, atsikėlę prie Baltijos jūros, užėmė Sembą ir gintaro kasyklas. Narbutas rašo, kad Tunmanas lietuvius kildino iš gaujos bėglių, apie 550 metus įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje.
Pateikė lingvistinių įrodymų ir aiškino istorinius bei kilmės klausimus.
Teodoras Narbutas mini Tunmano pateiktus lingvistinius įrodymus; jo aiškinimą amžininkai istorikai vertino kaip paviršutinišką, klaidingą ir paremtą prasimanymais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Apie tai byloja ir pats žibintas aiškus šviesos atributas**. 30 Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potockio raštuose, Suroveckio studijoje (Rocznik Towarzystwa Przyjaciol Nauk. - Warszawa, 1812).
Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma dera laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tunmanas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2. Tačiau visų seniausia jų gyvenvietė turėtų būti prie Nemuno vagos dešinės dalies, ligi šiol vadinamos Ruse arba slaviškai Rusne, Rusnia.
Ar galima tuo remiantis daryti prielaidą, kad Prūsija Jordano laikais vadinosi Vidivarija, kad šis tautų lydinys yra tikras ir vienintelis lietuvių protėvis? Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavėjęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią turėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimšalio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos.
Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr. 5, 53).
Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė jęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus.
Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavėjęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią turėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimšalio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos. Jo pateikti lingvistiniai įrodymai, lietuvio nuomone, ne 1 Ad littus Oceani, ubi tribus faucibus fluenta Vistula ebibitur, Vidivarii (alii legunt Vidioarii), resident ex diversis nationibus aggregati (Capite 5).
Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia reikia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Untersuchungen ettr. 5, 53). Taip pat apie skirtingas šalis rašo Alberichas savo 1228 metų kronikoje (Leibnitz: Access.
Nepalyginti rimtes nis yra mūsų amžininkų istorikų priekaištas Tunmanui, būtent kad gerbiamasis aiškintojas pakeitė kai kuriose jų dalyse linijas ir tarp jų sudėliojo kitus skyrybos ženklus, tad ir visas jo aiškinimas yra paviršutiniškas, klaidingas bei.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Nepalyginti rimtesnis yra mūsų amžininkų istorikų priekaištas Tunmanui, būtent kad gerbiamasis aiškintojas pakeitė kai kuriose jų dalyse linijas ir tarp jų sudėliojo kitus skyrybos ženklus, tad ir visas jo aiškinimas yra paviršutiniškas, klaidingas bei paremtas prasimanymais.