Narbutas mini, kad Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potockio ir Suroveckio raštuose. Pasak Teodoro Narbuto, Tunmanas tyrimais rodė, kad lietuvių tautos tėvai, atsikėlę prie Baltijos jūros, užėmė Sembą ir gintaro kasyklas. Narbutas rašo, kad Tunmanas lietuvius kildino iš gaujos bėglių, apie 550 metus įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje.
Apie tai byloja ir pats žibintas -\naiškus šviesos atributas**.\n30 Retro ir Prilvico stabų tyrimai aprašyti Tunmano, Jono Potoc-\nkio raštuose, Suroveckio studijoje (Rocznik Towarzystwa Przyjaciol\nNauk. - Warszawa, 1812).
Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma de ra laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tun- manas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2. Tačiau visų seniausia jų gyvenvietė turėtų būti prie Nemuno vagos dešinės da lies, ligi šiol vadinamos Ruse arba slaviškai Rusne, Rusnia.
Ar galima tuo remiantis daryti prie\nlaidą, kad Prūsija Jordano laikais vadinosi Vidivarija, kad\nšis tautų lydinys yra tikras ir vienintelis lietuvių protėvis?\nJuk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė\njęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo\ngaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje\nir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią tu\nrėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimša\nlio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos.
Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia rei kia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Unter suchungen ettr. 5, 53).
Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė jęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus.
Juk žymus švedų senovės istorikas Tunmanas, susižavė jęs kažkokiu panašiu į šį vaizdu, kildina mus iš lizdo gaujos bėglių, įsikūrusių Vyslos šakų skalaujamoje saloje ir ¡gyvenusių apie 550 metus. Tiesa, tokią pat pradžią tu rėjusi ir Roma, bet sunku sutikti su spėjimais svetimša lio, kuris tikriausiai neišmanė nei mūsų krašto, nei kalbos. Jo pateikti lingvistiniai įrodymai, lietuvio nuomone, ne 1 Ad littus Oceani, ubi tribus faucibus fluenta Vistula ebibitur, Vidivarii (alii legunt Vidioarii), resident ex diversis nationibus aggre gati (Capite 5).
Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia rei kia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Unter suchungen ettr. 5, 53). Taip pat apie skirtingas šalis ra šo Alberichas savo 1228 metų kronikoje (Leibnitz: Access.