Lietuvos istorijos žinių lobynas
Autorius
20 teiginių22 įrašai1 ryšys
Strijkovskis – istorijos autorius, kurio pasakojimai apie Lietuvos praeitį ir senąjį tikėjimą išliko vėlesniuose istoriniuose veikaluose. Jis rėmėsi ankstesnėmis kronikomis ir Mechovitos pasakojimu, tačiau dėl anachronizmų, datų, asmenų bei darbų painiojimo sulaukė kritikos. Strijkovskis rašė apie Lietuvos didikų kilmę, minėjo Montvilos sūnų Nemuną ir teigė, kad kai kurios kunigaikščių giminės turėjo Hipokentauro, Stulpų, Rožės bei Vyčio herbus. Jo liudijimuose aprašomi ir senosios religijos vaizdiniai: kelių dievaičiui aukotos baltos vištos, o Vilniaus Antakalnyje stovėjusi visiems dievams skirta šventykla. Vis dėlto pateikti šaltiniai neleidžia patikimai nustatyti Strijkovskio gyvenimo laikotarpio, veiklos vietos ar tikslesnės biografijos.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Neįmanoma būtų nepapriekaištauti Strijkovskiu! už daugybę anachronizmų arba datų, asmenų ir darbų su painiojimų, visokiai istorinei tiesai prieštaraujančių. Vis dėlto dabar mažiau jo kaltės matau po to, kai radau Lie tuvos kronikos nuorašą, kurio fragmentai, atitinkamai pa taisyti ir j savo vietas sudėlioti, atskleidžia buvusių da lykų esmę, palikdami tik priekaištą istorikui, kad nesu gebėjo panaudoti to paties atitaisymo: galbūt jj apžavėjo jo pirmtakų — Dlugošo ir kitų — nekritiškas požiūris.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Pažiūros |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuo |
|
| |
| Istorinė reikšmė |
|
| |
| Būdas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Iš Strijkovskio paliudijimų žinome, kad Vilniaus Antakal nyje buvo šventykla, dengta stogu, paskirta visiems dievams.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Iš Strijkovskio paliudijimų žinome, kad Vilniaus Antakalnyje buvo šventykla, dengta stogu, paskirta visiems dievams. Matyt, tai buvo lietuvių panteonas.
Teodoras Narbutas nurodo, kad Strijkovskis mini kažkokį Šunbergą ar Sunbergą, komtūrą, kurį Vytautas po Žalgirio mūšio įsakė nubausti mirtimi.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Betgi turiu pridurti, kad Strijkovskis ir lenkų metraštininkai mini kažkokį Šunbergą ar Sunbergą, komtūrą, kurį kartu su Zalcbachu po mūšio prie Žalgirio paimtus į nelaisvę Vytautas dėl asmeninių skriaudų įsakė mirtimi nubausti; dėl to yra rimta priežastis manyti, kad tai buvo tas pats Sonenbergas, kuris, susiklosčius tuometinėms aplinkybėms, taip įžūliai išdavė.
Vis dėlto kai kurios giminės, kaip teigia Strijkovskis, turė jo tikrus savo herbus; dalinių kunigaikščių giminė naudojosi Hipokentauro, Stulpų, Rožės, Vyčio herbais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vis dėlto kai kurios giminės, kaip teigia Strijkovskis, turėjo tikrus savo herbus; dalinių kunigaikščių giminė naudojosi Hipokentauro, Stulpų, Rožės, Vyčio herbais.
Pasak Strijkovskio, kelių dievaičiui aukodavo baltas vištas ir melsdavosi dėl laimingos kelionės.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pasak Strijkovskio, senovės laikais kelių dievaičiui aukodavo baltas vištas. Aukoj antys ir besimeldžiantys būdavo tarytum pasirengę į kelią: laikydavo rankoje lazdas, susijuosdavo, apsiaudavo ir apsirengdavo kaip į kelionę
Anot Strijkovskio (p. 85), Speros ežeras, prie kurio Spe ra, vienas iš Palemono sūnų, turėjo savo buveinę, buvo laiko mas šventu ir garbinamas iki paskutinių stabmeldystės laikų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
5. Anot Strijkovskio (p. 85), Speros ežeras, prie kurio Spera, vienas iš Palemono sūnų, turėjo savo buveinę, buvo laikomas šventu ir garbinamas iki paskutinių stabmeldystės laikų.
Strijkovskis sakosi buvęs tų liaudyje dar išliku sių aukojimų liudytojas, tačiau nemini, ar būdavo deginamos kokios nors gyvulių dalys; turbūt dėl to, kad tai jau vyko krikš čionybės laikais, tad nebedrįsdavo atlikti tų iškilmingų apei gų, kurios seniau.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Strijkovskis sakosi buvęs tų liaudyje dar išlikusių aukojimų liudytojas, tačiau nemini, ar būdavo deginamos kokios nors gyvulių dalys; turbūt dėl to, kad tai jau vyko krikščionybės laikais, tad nebedrįsdavo atlikti tų iškilmingų apeigų, kurios seniau vykdavo šventykloje, kai žynių vaidmuo dar buvo pats didžiausias.
Strijkovskis šią kroniką panaudojo savojoje.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Strijkovskis šią kroniką panaudojo savojoje. Ten, kur neįsiigilino į kritikuotinus klaidingus faktus, — o gal nesugebėjo, — įklimpo į klaidas, kurias mes įvairiose šio mūsų veikalo vietose nurodėme.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 13 | 15 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 3 | 3 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 2 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 2 | 2 |