Strijkovskis šią kroniką panaudojo savojoje. Ten, kur neįsiigilino į kritikuotinus klaidingus faktus, — o gal nesugebėjo, — įklimpo į klai das, kurias mes įvairiose šio mūsų veikalo vietose nuro dėme.
Neįmanoma būtų nepapriekaištauti Strijkovskiu! už \ndaugybę anachronizmų arba datų, asmenų ir darbų su\npainiojimų, visokiai istorinei tiesai prieštaraujančių. Vis \ndėlto dabar mažiau jo kaltės matau po to, kai radau Lie\ntuvos kronikos nuorašą, kurio fragmentai, atitinkamai pa\ntaisyti ir j savo vietas sudėlioti, atskleidžia buvusių da\nlykų esmę, palikdami tik priekaištą istorikui, kad nesu\ngebėjo panaudoti to paties atitaisymo: galbūt jj apžavėjo \njo pirmtakų — Dlugošo ir kitų — nekritiškas požiūris.
Teodoras Narbutas nurodo, kad Strijkovskis mini kažkokį Šunbergą ar Sunbergą, komtūrą, kurį Vytautas po Žalgirio mūšio įsakė nubausti mirtimi.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Betgi turiu pridurti, kad Strijkovskis ir lenkų metraštininkai mini kažkokį Šunbergą ar Sunbergą, komtūrą, kurį kartu su Zalcbachu po mūšio prie Žalgirio paim tus į nelaisvę Vytautas dėl asmeninių skriaudų įsakė mirtimi nubausti; dėl to yra rimta priežastis manyti, kad tai buvo tas pats Sonenbergas, kuris, susiklosčius tuometinėms aplinkybėms, taip įžūliai išdavė.