Narbutas rašė, kad Herodotas ir Strabonas egiptiečius bei finikiečius laikė pirmaisiais dievų šventyklų statytojais. Teodoras Narbutas mini spėjimą, kad šališkas aiškintojas Strabonas Pytejui priskyrė svetimos medžiagos. Teodoras Narbutas Straboną mini tarp autorių, kalbėjusių apie vandens lygio kritimą ir pateikusių to įrodymų.
Lietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš kar\nto, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už\nXVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų\nrandame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką\nsu kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukš\nčiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tan\nkiausiame miške ar nuošaliausiose vietose.\nŠventyklos\nHerodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai\npirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, ku\nriuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar\nilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo\nkalnai.
Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar\ntoliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin\ntojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo. Dažnai\njo, kaip venecijiečio Marko Polo, žinios apie Kiniją buvo\nilgai išjuokiamos, tačiau vėlesnis keliautojas Barovas, lydė\njęs anglų pasiuntinį Makartnį, jo teiginius paverčia šlo\nvintais jėzuitų aprašymais.
Tačiau Kelsijus ir Dalinas per\nnelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo\nKristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po\nketurių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra\nvertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas,\nOvidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami\nakivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis\napie\nBaltijos\njūrą“).\nSeni\nvenecijiečių\nžemėlapiai\nšiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima\nšiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose že\nmėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.