Dusburgietis teigia, kad ordino konventas perkeltas iš Santyro į Marienburgo pilį 1280 m. (Schmid B., Die Gründung..., p. 199; Guerquin B., Zamek w Malborku, p. 6—7; Górski K., Dzieje Malborka, р.
Dar apie tą patį bei apie nuostabų įvykį, kurio priežastimi buvęs arbaletas Vargu ar kas galėtų išsamiai apsakyti, kaip išradingai ir sumaniai sembai bei kiti prūsai puldinėjo Karaliaučiaus pilį, kokių aukų patyrė abi kariaujančios šalys nukautaisiais ar mirtinai sužeistaisiais. Dėl to vieną kartą sembų kariuomenė, puldama šią pilį, taip įtūžo, kad vienas brolis, gynęsis drauge su kitais, turėjo palikti įtemptą arbaletą ir bėgti. Vienas sembas paėmė šį arbaletą ir pasikabino ant kaklo. Kiti, apspitę jį, didžiai stebėjosi, nežinodami, kas tai yra, nes anksčiau tokių daiktų nebuvę matę; ilgai jį čiupinėję, galop paspaudė ir atpalaidavo nuleistuką, o arbaleto templė nukirto jam kaklą, ir jis neilgai trukus iškvėpė dvasią.
211 (206). Apie Skomanto, sūduvių vado, atsivertimą\nSūduvos valsčiuje, vardu Kresmena, Skomantas garsėjo galia ir turtais, vis dėlto, \nnegalėdamas atsispirti nuolatiniams brolių antpuoliams, pasitraukė iš savo krašto į Rusios \nžemę503 su visa šeimyna ir bičiuliais. Kurį metą ten pagyvenęs, sugrįžo, nepakeldamas \ntremties, į savo gimtąją žemę. Šitai sužinoję, broliai vėl ėmė su juo kariauti ir taip \ndažnai jį kamavo antpuoliais, kad jis galop su visais savo namais bei šeimyna pasidavė \ntikėjimui ir broliams.