Pasak Prokopijaus, gepidai dalyvavo visuose herulų žygiuose. Narbutas rašo, kad Prokopijus estus mini kalbėdamas apie Odoakro vadovaujamus herulus, kilusius iš estų tautos. Narbutas Prokopijų sieja su pasakojimo apie hirius pabaiga ir pažymi, kad vėlesnėse žiniose hirių nebeminima.
Atgavęs Italiją, jis, mi rus Justinianui, buvo kviečiamas atgal į Bizantiją, o herulai, vedami Alueto ir Filimunto, iš ten pasitrau kė ir per Liguriją nukako į Trakiją, ketindami kaip ir anksčiau tarnauti imperatoriaus kariuomenėje, tuo tar pu likusieji, sukėlę maištą ir išsirinkę vadu Sindevaldą, užėmė Valeriją. Apie tuos pačius metus langobar- dai, vedami Albojino, iškeliavo iš Panonijos ir, pasi kvietę dalytis grobiu įvai- 559 m e ta i rias sarmatų tauteles, tarp jų gepidus (kurie, pasak Prokopijaus, dalyvavo visuose herulų žygiuose), įsi veržė su didžiule kariuomene į Italiją. Po to Italijoje beveik ištisus du šimtmečius be pertraukos viešpatavo langobardai.
Sis autorius, aprašinėdamas Rytų gotų valdovo Germana- riko įtaką Europos vakaruose gyvenančioms tautoms ir gentims, sako: „Turbūt tas pats karalius Germanarikas savo išmintimi užėmė ilgą Vokiečių okeano pakrantės kraštą ir pavergė estų tautą“4. Žinios apie šį bendrinį pa vadinimą buvo plačiai paplitusios, nes ir Prokopijus5 mi ni estus, kalbėdamas apie karingus Odoakro vadovauja mus herulus, kilusius iš estų tautos. Sis istorikas gyveno imperatoriaus Justiniano laikais, arba VI amžiuje.
Bet, nenorėdami pažeisti mūsų pasakojimų chro\nnologinės tvarkos, turime atkreipti dėmesį dar ir į trečią\nlietuvių gentį, iškeliavusią kartu su gotais į Rytus.\n290\nIstorijoje esama aiškių įrodymų, kad tarp gotų buvę\nir hirių, tų pačių, apie kuriuos jau daug rašėme. Jorda\nnas rašo, kad jie ėjo išvien su gotais, bet baigia pasako\njimą kaip ir Prokopijus; kai girdime tų pačių istorikų\npateiktas žinias apie skirius ir sudargus, apie hirius jau\nnematome jokių užuominų.
Ka ramzinas, radęs kažkokį Jurjevą prie Rosės upės, tekan čios pro Belaja Cerkovę, Kijevo gubernijoje, šiuos Nes toro žodžius priskiria poloviečių veiksmams dešiniojoje Dnepro pakrantėje. Jis net teigia, kad Jurjevas buvo at statytas XII amžiaus pradžioje po to, kai jį sunaikino poloviečiai. Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puoli mai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, pa imti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kai riojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo.
Jorda nas rašo, kad jie ėjo išvien su gotais, bet baigia pasako jimą kaip ir Prokopijus; kai girdime tų pačių istorikų pateiktas žinias apie skirius ir sudargus, apie hirius jau nematome jokių užuominų.
Jorda nas rašo, kad jie ėjo išvien su gotais, bet baigia pasako jimą kaip ir Prokopijus; kai girdime tų pačių istorikų pateiktas žinias apie skirius ir sudargus, apie hirius jau nematome jokių užuominų. Tačiau III amžiaus pabaigoje minimi herulai; tai gentis, laikoma ta pačia, kuri anks čiau buvo vadinama hiriais. Taigi privalome patyrinėti šios trečios lietuvių genties, grįžusios su gotais į Rytus, kelius.