Pasak Plutarcho, atėniečių prijaukinti žalčiai dalyvaudavo Dionisijų apeigose Bakcho garbei. Plutarchas aprėkdavusi kiekvieną įeinantį, kad nesumindytų pieno karalienės.
Plutarchas Kjamilio gyveni mo aprašyme išdėstė senovės padavimą apie keltų gen čių persikėlimą iš Pietų per Rifėjų kalnus ir įsikūrimą tolimoje šalyje, esančioje Europos šiaurėje.
Plutarchas Kjamilio gyvenimo aprašyme išdėstė senovės padavimą apie keltų genčių persikėlimą iš Pietų per Rifėjų kalnus ir įsikūrimą tolimoje šalyje, esančioje Europos šiaurėje.
Plutarchas Tesėjaus gyvenimo aprašyme pateikia žinią, kad šis didvyris buvo kilęs iš labai karingos abrantų tautos, kurios jau nuoliai, įžengdami į karių luomą, paprastai nusikirpdavo plau kus, kad kovos metu nebūtų už jų sučiupti.
Plutarchas Tesėjaus gyvenimo aprašyme pateikia žinią, kad šis didvyris buvo kilęs iš labai karingos abrantų tautos, kurios jaunuoliai, įžengdami į karių luomą, paprastai nusikirpdavo plaukus, kad kovos metu nebūtų už jų sučiupti.
Latviai tas rupūžes vadino Pieno motinomis (Peenu mahtes), pieno deivėmis. Jų mitologijoje buvo kažkokia mitinė būtybė, vadintaBrehkina, tai yra rėksne. Pasak Stenderio, atseit tai buvusi namų senė, sergėjanti naminius žalčius ir rupūžes; ji aprėkdavusi kiekvieną įeinantį, kad nesumindytų pieno karalienės.